Tebūna pašlovintas Dievas, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvas, gailestingumo Tėvas ir visokios paguodos Dievas (2 Kor 1, 3)
JIS guodžia mus kiekviename mūsų sielvarte. JIS yra šalia, kai mes palūžę ir sutriuškinti. Nėra tokio sielvarto, kuris būtų per didelis Viešpačiui – JIS dar didesnis.
Nėra kito Dievo visame pasaulyje, kuris būtų apibūdinamas kaip gailestingumo Tėvas ir visokios paguodos Dievas. Tai tik mūsų dangiškasis Tėvas. Visi kiti dievai reikalauja, o Jėzaus Kristaus Tėvas duoda.
JO kantrybė – begalinė. Turime teisę ateiti pas Jį ir su Juo kalbėtis apie viską, kas mus spaudžia. Ir jei tai trunka kelias valandas ar net dienas, JAM pakanka kantrybės! Ir netgi kai kasdien atnešame tą patį dalyką – JIS niekada nepraranda kantrybės ir klausosi tarsi pirmąsyk. Taip, prieš JĮ galima išsiverkti ir laisvai išsakyti savo mintis, žodžius bei jausmus – JIS turi tokius plačius, stiprius pečius, kad gali tai atlaikyti. JAM patinka pasigailėti savo vaikų. JIS mėgsta glostyti plaukus ir sakyti: „Viskas bus gerai! Pasitikėk manim!“
Yra skausmas, kurio nenumalšina jokia žmogiška paguoda. Nėra jokių jausmų, o vien tuštuma ir beviltiškumas. Tuomet pats Dievas pradeda švelniai, tylut tylutėliai guosti. Gerai, jei mes savo rūpesčiuose niekada nepamentame Jo iš akių, o kaip tik visuomet savo dejones nukreipiame į Jį.
Tada Jis lėtai, bet užtikrintai perkeičia mūsų emocijas įžiebdamas į širdį vilties ir stiprybės. Net jei manome, kad niekada daugiau negalėsime būti laimingi, Jo artumas sugrąžina džiaugsmą. Bet tai gilesnis ir stipresnis džiaugsmas nei anksčiau.
Kartais mes padarome didelę klaidą: išsakome Jam savo sielvartą ir iškart atsitraukiame, prieš Jam mus paguodžiant ir sustiprinant. Tartum ligonis nueitų pas gydytoją, papasakotų savo nusiskundimus ir išeitų gydytojui jo neištyrus ar neišrašius recepto vaistams. Ne, mes norime pasilikti su Juo tol, kol Jis mus paguos.
Kaip parkritęs vaikas randa paguodą ant mamos kelių, o ne jos mokomas, taip ir mes su Dangiškuoju Tėvu – mus guodžia Jo artumas. JIS mėgsta būti su savo vaiku. JIS vertina, kai mes ateiname pas Jį su visais rūpesčiai ir Juo pasitikime. JIS niekada nenusigręžė nepaguodęs.
Ačiū, Dangiškasis Tėve, už Tavo paguodą! Galiu ateiti pas Tave bet kokioje situacijoje ir su bet kokiais poreikiais – Tu niekada manęs neatstumi. Tu pilnas kantrybės ir mane paguodi. Iš naujo man duodi drąsos, duodi naują viltį ir naują džiaugsmą!