Šventajame Rašte perskaičiau užgaulius žodžius, skaudžiai žeidžiančius žmogišką savimeilę: Kiekvienas kūnas – tartum žolynas, ir visa žmogaus garbė tarsi žolyno žiedas. Žolynas sudžiūsta, ir jo žiedas nubyra (Apaštalo Petro Pirmojo laiško pirmo skyriaus 24 eilutė). Negi visos šiandienos įžymybės, visi iškilūs žmonės – tarsi žolyno žiedas? Žmonės stengiasi, siekia, giriasi bei puikuojasi vieni prieš kitus, ir nieko neliks?
O gal taip ir yra? Kas dabar prisimena praeitų kartų gražuoles ir gražuolius, visuomenės garsenybes, kilmingus, aukštus postus užėmusius žmones? Kam jie rūpi? Praeities didingųjų didybė nebekelia to susižavėjimo, su kuriuo žvelgiame į gyvas šiandienos „žvaigždes“. Tačiau ir jų žavesys nubyrės kaip sudžiūvę žiedai.
Jau labai seniai, beveik prieš tris tūkstantmečius išmintingi žmonės suprato ir užrašė: Nesijaudink, jei kas praturtėja ir jo namų garbė padidėja. Juk mirdamas jis to nepasiims, garbė nepalydės jo. Nors gyvendamas jis tarsis esąs laimingas, kiti jį dėl sėkmės girs, tačiau jis nužengs pas savo tėvų kartą ir šviesos neregės per amžius (Psalmių knygos 49 psalmės 16–19 eilutės).
Ką tokiu atveju daryti? Kaip pabėgti nuo laikinumo? Negi tai įmanoma? Kiekvienas kūnas – tartum žolynas...
Tačiau apaštalas šioje vietoje nepabaigia savo minties. Yra tai, kas nenyksta – nenykstanti sėkla, iš kurios galima atgimti. Apaštalas Petras rašo persekiojimus patiriantiems jo laikų krikščionims: Jūs esate atgimę ne iš pranykstančios, bet iš nenykstančios sėklos gyvu ir amžinai pasiliekančiu Dievo žodžiu (Apaštalo Petro Pirmojo laiško pirmo skyriaus 23 eilutė). Žmonės ir jų garbė laikini, o Viešpaties žodis išlieka per amžius. Toks yra jums paskelbtas Evangelijos žodis (ten pat, 25 eilutė).
Kaip tai suprasti esate atgimę gyvu ir amžinai pasiliekančiu Dievo žodžiu? Šventojo Rašto autoriai mums skelbia, kad kiekvienas žmogus, kuris patiki žinia, kad Kristus buvo nukryžiuotas už žmonijos nuodėmes (tai reiškia – ir už jo nuodėmes) ir trečią dieną prisikėlė iš numirusių, atgimsta iš nenykstančios sėklos. Ši žinia apie Jėzaus mirtį ir prisikėlimą yra gyvas, amžinai pasiliekantis Dievo žodis.