Gaivų paskutinį liepos savaitgalį Jonavos krikščionių evangelikų bažnyčia išsiruošė drauge praleisti laiką gamtoje, pabendrauti, giedoti Viešpačiui giesmes bei pasidžiaugti krikšto švente.
Atvykę į jau tradicine vieta tapusį poilsio kampelį visai šalia Jonavos, pradėjome pasiruošimo darbus – statėme palapines nakvynei bei surinkinėjome „traukos centru“ tapusią didžiąją palapinę. Kas statė „laikinus namus“, kas ruošė vakarienę, o jaunimas rūpinosi malkomis ir laužaviete.
Netikėtai užklupusi audra su lietumi nesugadino geros nuotaikos ir bendravimo bei liudijimų vakaro laukimo. Sulaukėme ir svečių iš Ukmergės krikščionių evangelikų bažnyčios. Šlovinome Viešpatį giesmėmis, klausėmės ne vieno liudijimo. Ypač širdis lietė sesės iš Ukmergės Irenos liudijimas apie tai, ką ji patyrė gyvenime bei įkalinimo įstaigoje ir kaip Kristus dovanojo laisvę nuo priklausomybių. Buvom palaiminti Neringos, Valerijaus bei kitų liudijimų, svečiai ir jaunimas skaitė Dovydo psalmes. Vakarienė tiesiog pribloškė patiekalų gausa, o ant laužo išvirta sriuba buvo nors liežuvį praryk. Čia savo nuostabiu talentu visiems puikiai pasitarnavo sesės Angelė, Vanda ir Marytė. Buvo gera jausti bažnyčios vienybę, meilę, pagarbą patarnaujant vienas kitam. Vakaras tęsėsi prie laužo bei žaidžiant įvairius žaidimus. Vyrai ir jaunuoliai protais susigrūmė prie šachmatų lentos.
Rytas prasidėjo nuo kavos ir asmeninių maldų. Turėjome pamaldų laiką, kurio metu skambėjo žodis apie vandens krikštą, kaip vieną iš dviejų mums paliktų Kristaus sakramentų – išorinių išgelbėjimą liudijančių ženklų. Šį kartą savo širdis ir gyvenimus Kristui pašventė gražus jaunimo ketvertas, jiems iš pastoriaus lūpų skambėjo Šventojo Rašto žodžiai: „krikštiju vardan Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios“ pagal Mato evangelijos 28 skyriaus 19 eilutę. Pasikrikštiję jaunuoliai gavo ne tik Dvasios užtvirtinimą, bet ir Miesto katekizmą, kaip dar vieną pasišventimą liudijantį ženklą, dovanų. Džiaugėmės, „buvome pilni Dvasios, kalbėdami vieni kitiems psalmėmis, himnais bei dvasinėmis giesmėmis, giedodami ir šlovindami savo širdyse Viešpatį“ (Ef 5,18-19).Sesės Danutės išradingumas liejosi per kraštus, žaidimų ir atrakcionų gausa. Žaidėme futbolą, badmintoną, traukėme virves ir t.t.
Šis savaitgalis tapo tikrai atgaiva mūsų sieloms. Vienam Dievui garbė už puikų orą, gerą nuotaiką ir nuostabius mūsų bažnyčios brolius bei seses.