Ar gyventi laikantis nustatytos tvarkos, ar vadovautis vidiniais troškimais, nesidairant į aplinkinius? Kuo turėčiau vadovautis elgdamasis? Turbūt dauguma sutiks, kad taisyklė – nedaryti kitiems to, ko nenori, jog tau darytų, ir elgtis su kitais taip, kaip norėtum, kad elgtųsi su tavimi – geriausiai nustato mūsų laisvės ribas. Bet pabandai taip gyventi ir savyje aptinki bendražmogišką polinkį – naudoti skirtingus matus. Sau leidi daugiau, kitiems – mažiau.
Pasirodo, žinoti taisyklę neužtenka. Jeigu darniam gyvenimui sukurti užtektų gerų taisyklių, nereikėtų teismų ir kalėjimų. Joks žmogus netapo tobulas, bandydamas laikytis net tobuliausių įstatymų. Įstatymai ir taisyklės skirti ne tam, jog padarytų žmogų tobulą. Jie tik parodo mūsų luošumą.
Gal kas nors paklaus, o kaip Dešimt Dievo įsakymų – ar jie nėra tobulo gyvenimo gairės? Į tokį klausimą galima atsakyti kitu klausimu: ar radote nors vieną žmogų, kuris, bandydamas laikytis Dešimties įsakymų, tapo tobulas ir nors vieną, sugebėjusį tobulai jų laikytis? Labai atidžiai ieškodami rastume tik vieną – Jėzų iš Nazareto, žmogumi tapusį Dievą. Tačiau šis atradimas patvirtina taisyklę: net žinodami Dievo įsakymus nesugebame pagal juos gyventi. Matome, kad tie įsakymai geri (tavęs negalima žudyti, išduoti, apvogti, apgauti ir nevalia geisti tavo sutuoktinio ar turto), bet nesugebame pagal juos elgtis. Esame dieviško įstatymo peržengėjai – nusikaltėliai.
Šventasis Raštas mums atskleidžia bauginančią tiesą – bus diena, kai turėsime stoti prieš savo Kūrėją ir atsakyti už savo nepagarbą Jo nustatytai tvarkai. Nors dabar atrodo, kad esame geri žmonės, Jo tobulumo šviesoje mūsų nedorybė taps nepakeliamai akivaizdi.
Kaip išsigelbėti nuo negebėjimo dorai gyventi ir teisėtos rūstybės?
Taip pat ir jus, kurie kadaise buvote svetimi ir priešiški savo protuose piktais darbais, Dievas dabar sutaikino mirtimi Jo (Jėzus Kristaus) žemiškajame kūne, kad pasirodytumėte Jo akyse šventi, tyri ir nekalti, jei tik pasiliekate tikėjime įsitvirtinę bei nepajudinami ir neatsitraukiate nuo Evangelijos vilties, kurią išgirdote, kuri paskelbta visai kūrinijai po dangumi ir kurios tarnu aš, Paulius, tapau (Apaštalo Pauliaus Laiško kolosiečiams 1 skyriaus 21–23 eilutės).
Gabrielius Lukošius