Jūsų dėmesiui siūlome šį kiek „netradicinį“ straipsnį, kuris, viliamės, paskatins skaitytojus dar kartą apmąstyti šią temą, o gal netgi išreikšti savo pritarimą ar nepritarimą – redakcija būtų dėkinga už jūsų mintis. Už straipsnio nuorodą dėkojame Jurgai Karosaitei.
Už bažnyčių, religinių tinklaraščių ir Biblijos koledžų „pasaulio“ ribų teologija niekam pernelyg nerūpi – svarbu yra tik tai, kaip jūs elgiatės su kitais žmonėmis.
Mes, krikščionys, dažnai esame mokomi visiškai priešingai, t. y., kad vieninteliai svarbūs dalykai – doktrinos, tradicijos, teologija ir skirtingi įsitikinimai.... tai, kas skiria bažnyčias, denominacijas, teologus ir „išgebėtuosius“ nuo „neišgelbėtųjų“.
Istoriškai krikščionys buvo linkę „suskirstyti“ Bibliją į daugelį įsitikinimų rinkinių, kurie buvo laikomi įkvėptais arba eretiškais, geras ar blogais, teisingais ir klaidingais.... nepaliekant vietos jokioms abejonėms, kvestionavimui ar netikrumui.
Lengva leistis į teorinius svarstymus apie Dievą, tačiau kalbant apie kasdienius mūsų gyvenimus tikrovė yra tai, kas svarbiausia mus supantiems žmonėms. Teoriniai svarstymai tampa svarbūs tik tada, kai jie yra aktualūs ir praktiškai pritaikomi mūsų gyvenimuose.
Jeigu aš sergu, o tu atneši man vaišių, man nesvarbu, ar tu kalvinistas ar arminijonas.
Jeigu aš skurstu, o tu duodi man maisto ar pinigų, man nesvarbu, ar tu premilenaristas ar postmilenaristas.
Jeigu aš guliu ligoninėje, o tu atsiunti man dovanų krepšelį su palinkėjimu greičiau pasveikti, man nesvarbu, kokiai denominacijai priklauso tavo bažnyčia.
Jeigu tu aplankai mano senelius slaugos namuose, man nesvarbu, kokio stiliaus šlovinimo muzikos klausaisi.
Jeigu tu nukasi sniegą nuo privažiavimo prie mano tėvų namų, man nesvarbu, kokį Biblijos vertimą skaitai.
Jeigu sugedus draugo mašinai paskolini jam kėliklį, man nesvarbu, ar tu katalikas, ar protestantas.
Jeigu padedi mano senelei iš parduotuvės parsigabenti sunkius pirkinių krepšius, man nesvarbu, ką tu manai apie evoliuciją.
Jeigu apsaugai mano vaikus, kad jų bėgančių per gatvę nepartrenktų mašina, man nesvarbu, kas yra tavo mėgstamas teologas.
Jeigu tu šventi gimtadienį kartu su manimi, man nesvarbu, koks tavo požiūris į krikštą.
Jeigu drauge su manimi gedi dėl mano artimųjų mirties, man nesvarbu, ar tu aukoji dešimtinę.
Jeigu tu mane giliai, sąmoningai ir nuoširdžiai myli, visa kita iš tiesų tampa nesvarbu.
Bet jeigu tu įsitikinimų sistemą paverti stabu, o teologiją – darbotvarke, tai apnuodija pačią nesavanaudiškos meilės idėją. Tada Evangelijos žinia virsta propaganda, draugai – klientais, o santykiai su Dievu – religija.
Galbūt jūsų teologija intelekto požiūriu nepriekaištinga, tačiau jeigu jos nelydi meilė, pagarba ir geranoriškumas, ji bevertė.
Praktinė meilės išraiška tokia pat svarbi, kaip ir už jos slypinti teologija, nes mūsų tikėjimas atsiskleidžia tame, kaip mes elgiamės su kitais. Ar jūsų gyvenimo tikrovė atspindi teoriją, kuria grindžiami jūsų dvasiniai įsitikinimai?
Mes niekada neturėtume atsisakyti teologijos, akademinių studijų arba siekio suprasti Dievą, Bibliją, bažnyčios tradicijas ir istoriją, tačiau šie dalykai turėtų mus įkvėpti sekti Kristumi – nesavanaudiškai, pasiaukojančiai ir visapusiškai mylėti kitus. Teologija turėtų sustiprinti mūsų motyvaciją stengtis, kad pasaulis taptų geresne vieta, o ne tapti pagrindu bartis, kritikuoti ar pulti kitus.
Visgi pernelyg dažnai mes nesugebame praktiškai pritaikyti savo įsitikinimų tokiais apčiuopiamais būdais, kad jie iš tiesų padėtų kitiems. Galiausia, kas svarbiausia mus supančiam pasauliui? Kad mes tiesiog mylėtume, kaip Kristus mus pamilo.
Stephenas Mattsonas rašo krikščioniškam kultūros žurnalui „Relevant“ (http://www.relevantmagazine.com/), internetiniam žurnalui „Burnside Writer's Collective“. Jis studijavo tarnavimą jaunimui Mudžio Biblijos institute, o šiuo metu dirba Šiaurės Vakarų kolegijoje, St. Paulo mieste, Minesotoje. Stebėkite jį „Twitter“ @mikta.