Palaiminti tyraširdžiai; jie regės Dievą (Mt 5,8)
Tyrumas nėra vien nekaltumas – tai daug daugiau. Tyrumas yra nuolatinės dvasinės harmonijos su Dievu rezultatas. Turime augti tyrume. Mūsų gyvenimas su Dievu gali būti teisingas, o vidinis tyrumas nesuterštas, tačiau mūsų išoriniame gyvenime retkarčiais gali atsirasti dėmių ir purvo. Dievas sąmoningai nesaugo mūsų nuo tokio pavojaus, nes šitaip mes suvoksime būtinybę saugoti savo dvasinį regėjimą ir asmeninį tyrumą. Jei mūsų gyvenimo su Dievu išorinis lygmuo yra bent kiek pagadintas, privalome viską atidėję į šalį jį sutaisyti. Atminkime, kad dvasinis regėjimas priklauso nuo mūsų asmenybės – būtent „tyraširdžiai“ yra tie, kurie „regi Dievą“.
Savo aukščiausia malone Dievas padaro mus tyrus, tačiau mes tą tyrumą privalome saugoti, nes gyvendami kūnišką gyvenimą galime susitepti, susidūrę su kitais žmonėmis ir kitomis nuomonėmis. Ne tik mūsų „vidinė šventovė“ turi derėti su Dievu, bet ir „išoriniai kiemai“ privalo tobulai derėti su tyrumu, kurį per savo malonę mums duoda Dievas. Kai mūsų „išorinis kiemas“ susitepa, mūsų dvasinis regėjimas ir supratimas tuojau pat išskysta. Norėdami išsaugoti asmeninį artumą su Viešpačiu Jėzumi Kristumi, turime atsisakyti kai kurių dalykų, net negalvoti apie juos. Ir tokie kitiems priimtini dalykai mums taps nepriimtini.
Savo asmeninį tyrumą išsaugoti nesuterštą, bendraujant su kitais žmonėmis, galima tik žiūrint į jį Dievo akimis. Tarkime sau: „Tas vyras ir ta moteris yra tobuli Jėzuje Kristuje! Tas bičiulis ar tas giminaitis yra tobuli Jėzuje Kristuje!“.
Oswald Chambers