Rinkimai. Šiomis dienomis iš kandidatų į Seimą girdime daug visokių pažadų. Bandome suprasti, kurie iš kandidatų nors iš dalies vykdys tai, ką pažadėjo. Dalinti pažadus ir po to jų nevykdyti – bendražmogiška liga. Manau, jog kiekvienas esame žadėję tai, ko neįvykdėme, ar net rimtai negalvojome vykdyti. Kai susimąstau apie tokius pažadus, darosi nejauku – juk už tuščius žodžius teks atsakyti.
Kodėl galiu drąsiai tai teigti? Nes tikiu tuo žmogumi, kuris be jokių pastangų galėdamas gauti viso pasaulio valdžią, pasirinko patį skausmingiausią kelią ir leidosi nukryžiuojamas. Jis pasakė: Teismo dieną žmonės turės duoti apyskaitą už kiekvieną pasakytą tuščią žodį (Evangelijos pagal Matą 12 skyriaus 36 eilutė).
Dievas išpildo visus savo pažadus ir mus sukūrė pagal savo atvaizdą. Kai nesilaikome duotų pažadų, bjaurojame Kūrėjo atvaizdą savyje, griauname savo ir kitų gebėjimą tikėti pasakytu žodžiu, sėjame neviltį.
Mūsų Kūrėjas davė pažadus, kurie pranoksta viską, ką galime įsivaizduoti. Štai vienas iš jų, pasakytas Jėzaus Kristaus: Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas mano žodžių klauso ir mane atsiuntusį tiki, tas turi amžinąjį gyvenimą ir nepateks į teismą, nes iš mirties yra perėjęs į gyvenimą (Evangelijos pagal Joną 5 skyriaus 24 eilutė). Tačiau, norint sulaukti pažado išsipildymo, reikia įvykdyti vieną sąlygą – klausytis Jo žodžių ir tikėti Jį siuntusiu. Šventajame Rašte perskaitome Dievo pažadą ir atsiduriame tarsi prieš rinkimų agitacijos stendą. Iš visų pusių apninka nepasitikėjimą skleidžiantys balsai. Juos ypač sustiprina Kristaus pasekėjų nuodėmės. Tačiau mūsų Kūrėjas jau įrodė, jog laikosi duoto žodžio. Kristus buvo prikeltas iš numirusių. Daugelis šaiposi iš prisikėlimo žinios ir neigia istorinį faktą, bet paties fakto tai nepanaikina.
Tais pačiais žodžiais, kuriais apaštalas Paulius perdavė Dievo žinią Atėnų piliečiams, Kūrėjas prabyla šiandien į mus: Dievas nebežiūri anų neišmanymo laikų ir dabar įsako visur visiems žmonėms atgailauti, nes Jis nustatė dieną, kada teisingai teis visą pasaulį per žmogų, kurį paskyrė ir visiems už Jį laidavo, prikeldamas Jį iš numirusių (Apaštalų darbų knygos 17 skyriaus 30–31 eilutės).