Pradžios knygoje labai gražiai aprašyta pasaulio sukūrimo istorija: kadangi žemė buvo be pavidalo ir tuščia, o tamsa gaubė gelmes, ir Dievo Dvasia sklandė virš vandenų, Dievas pradėjo kūrimo procesą. Jis tarė: „Teatsiranda šviesa!“ Ir šviesa atsirado. Tada Dievas atskyrė šviesą nuo tamsos, ir Jam tai patiko! Antrąją dieną Dievas padarė tvirtumą ir atskyrė vandenis, kurie buvo po tvirtuma, nuo vandenų, kurie buvo virš tvirtumos. Dievas pavadino tvirtumą dangumi. Ir tai buvo gerai! Trečiąją dieną Dievas liepė vandenims, kurie yra po dangumi, susirinkti į vieną vietą ir atsirasti sausumai. Dievas pavadino sausumą žeme, o vandenų samplūdį – jūromis. Nuskambėjus Dievo žodžiui, žemė išaugino žolę, augalus, duodančius sėklą pagal jų rūšį, ir medžius, nešančius vaisius pagal jų rūšį, kuriuose yra jų sėkla. Tai buvo puiku! Ketvirtąją dieną Dievas savo žodžiu įžiebė žvaigždes danguje kaip ženklus pažymėti laikus, dienas, metus, bei dienai nuo nakties atskirti ir žemei apšviesti, ir dvi dideles šviesas: didesniąją dienai ir mažesniąją nakčiai valdyti. Dievas tvarkingai išdėstė jas dangaus tvirtumoje, kad šviestų žemei, valdytų dieną bei naktį ir atskirtų šviesą nuo tamsos. Ir tai buvo gerai! Penktąją dieną Dievas tarė: „Tegul vandenys knibždėte knibžda gyvūnais ir paukščiai teskraido virš žemės, padangėse!“ Taip Dievas sutvėrė didelius jūros gyvūnus ir visus kitus gyvius, kurie atsirado iš vandens, ir visus paukščius pagal jų rūšį. Dievas juos palaimino, tardamas: „Būkite vaisingi, dauginkitės ir pripildykite vandenis jūrose, o paukščiai tepripildo žemę!“ (plg. Pr 1, 1–26). Ir Dievas matė, kad tai buvo gerai!
Šeštąją dieną Dievas sutvėrė žmogų pagal savo atvaizdą; pagal Dievo atvaizdą sutvėrė Jis jį; vyrą ir moterį sutvėrė Jis (Pr 1, 27). Ir Viešpats Dievas padarė žmogų iš žemės dulkių ir įkvėpė į jo šnerves gyvybės kvapą. Taip žmogus tapo gyva siela (Pr 2, 7). Tobulas Kūrėjas sukūrė tobulus kūrinius, ir viskas Jo akyse buvo GERAI!
Tačiau Nelabasis taip pat nesnaudžia. Nuo tos akimirkos, kai sukilo prieš Dievą, jis nepaliauja regzti įvairiausių pinklių. Jis kuria įvairiausius planus, kaip suardyti, sugriauti Dievo sukurtą tobulą tvarką ir kūriniją. Piktasis nepripažįsta tiesos, visur ir visada meluoja. Jis nuo pat pradžios buvo žmogžudys ir nesilaikė tiesos, nes jame nėra tiesos. Kalbėdamas melą, jis kalba, kas jam sava, nes jis melagis ir melo tėvas (Jn 8, 44). Gyvatė buvo gudresnė už visus žemės gyvūnus, kuriuos Viešpats Dievas sutvėrė. Ji tarė moteriai: „Ar tikrai Dievas pasakė: „Nevalgykite nuo visų sodo medžių“? (Pr 3, 1). Gudresnė už visus žemės gyvūnus gyvatė „ĮDIEGĖ“ į žmogų virusą – pirmąją nuodėmę – nepasitikėjimą Dievo ištartu Žodžiu „mirsi“ (Pr 2, 16–17). Gundydama žmogų, gyvatė sukėlė žmogaus sieloje abejones: „Gal tikrai Dievas sumelavo? O gal nemirsiu? Gal tikrai būsiu kaip Dievas?! Jei nepabandysiu, nesužinosiu.“ O kai pabandė, ryšys tarp Dievo ir žmogaus nutrūko – žmogus atsiskyrė nuo Dievo. Virusu – nuodėme – užsikrėtė visa žmonija...
XXI amžiuje žmogus tapo priklausomas nuo kompiuterio ir interneto. Psichologai tvirtina, kad atsiranda vis daugiau žmonių, negebančių susitvarkyti su šia priklausomybe. Kai kuriems kompiuteris tampa tam tikros rūšies narkotiku ir lyg koks virusas „užkrečia“ vis daugiau žmonių.
O kaip kompiuteriuose veikia virusas?
„Kompiuterių virusas yra programa, kuri savarankiškai trikdo kompiuterio programų darbą bei keičia kompiuteryje esančią informaciją. Virusas yra kompiuterinio kodo dalis, kuri prisijungia prie programos ar failo, kad galėtų plisti iš kompiuterio į kompiuterį kartu su siunčiama programa ar failu. Virusai gali sugadinti jūsų techninę ar programinę įrangą ar failus.
Virusas pradeda veikti, kai paleidžiama kokia nors programa, prie kurios tas virusas buvo prikibęs. Bet kuriuo momentu virusas gali perimti valdymą ir, atlikęs kenkėjiškus veiksmus, valdymą grąžina vykdomai programai. Yra virusinių programų, kurios pasislepia kitose programose, tačiau nesidaugina, o tik reguliariai atlieka kenkėjiškus veiksmus, pavyzdžiui, nuolatos spausdina įvairius pranešimus, žodžius arba skaičius. Kai kurios virusinės programos gali tūnoti kompiuteryje ilgą laiką ir pradėti veikti esant kokioms nors aplinkybėms. Pavyzdžiui, virusas CIH (vadinamas Černobylio virusu) atgyja ir ima veikti balandžio 26 dieną.
Virusų veikimo pasekmės:
viruso paveiktos programos visiškai nustoja veikti arba veikia blogai;
trikdomas vartotojo darbas: spausdinami įvairūs pranešimai, ekrane pasirodo įvairūs ženklai;
sulėtėja sistemos darbas;
sumažėja vietos kompiuterio pagrindinėje atmintinėje bei diskuose;
modifikuojami ar kitaip sugadinami duomenys byloje;
sunaikinama informacija diskuose, gali būti net suženklinamas visas diskas, prarandant jame buvusią informaciją;
fiziškai sugadinami kai kurie kompiuterio įrenginiai“ (http://informatika.mzk.lt.).
Tai taip panašu į Biblijoje aprašytą šėtono scenarijų...
Tačiau yra antivirusinės programos, kurių paskirtis – aptikti ir nukenksminti žalingą programinę įrangą. Šiuolaikinės antivirusinės programos geba aptikti ir pačius sudėtingiausius ir geriausiai „užsimaskavusius“ virusus. Kai kurios iš jų netgi užkerta kelią duomenų išviliojimui.
Tačiau, kad ir kokia gera būtų antivirusinė programa, ji bus veiksminga tik tada, jei reguliariai bus atnaujinama. Mat kasdien plinta vis nauji kompiuteriniai virusai, todėl antivirusinė programa turi juos pažinti.
Kiekvienam pagal Dievo paveikslą sukurtam žmogui nėra geresnės „antivirusinės programos“, kaip „programa“ JĖZUS KRISTUS.
O Jėzus, pasivadinęs juos, kalbėjo palyginimais: „Kaip gali šėtonas išvaryti šėtoną?“ (Mk 3, 23). Ar gali kenkėjiškus veiksmus kompiuteryje atliekantis virusas pats save išvaryti iš kompiuterio? Ar gali žmogų užvaldžiusi nuodėmė pati savaime pasišalinti iš žmogaus? Tai neįmanoma.
Įdiegti antivirusinę programą kompiuteryje gali tik kompiuterio šeimininkas. O žmoguje „įdiegti“ antivirusinę programą JĖZUS KRISTUS gali tik žmogų sukūręs Dievas. Visi, kuriuos man duoda Tėvas, ateis pas mane, ir ateinančio pas mane Aš neišvarysiu lauk (Jn 6, 37).
Kiekvienam iš mūsų svarbu suprasti, kad šėtono tikslas – sunaikinti žmogaus asmenybę. Nuodėmės užkratas žaloja ne tik žmogaus, bet ir visos žmonijos gyvenimą. Todėl ir pasirodė Dievo Sūnus, kad velnio darbus sugriautų (1 Jn3, 8), kad išgirstų belaisvių dejones, išlaisvintų mirčiai skirtuosius (Ps102,20) ir vergystėje esančius. Jėzus gimė ir gyveno tokiam tikslui. Kristus mirė už mūsų nuodėmes, buvo palaidotas ir prisikėlė trečiąją dieną, Jis pasirodė savo mokiniams (plg 1 Kor 15, 3- 5), Jis sugrįš antrą kartą karaliauti ir paguldyti po savo kojomis visus priešus (plg 1 Kor 15, 25). Ar tuo tiki? Atsiversk ir tikėk! Jėzaus parodytu keliu eik dviem kojomis – atsivertęs ir tikėdamas - nes Viešpats karaliaus per amžius, per visas kartas! (pgl Ps 146,10), nes Jam duota valdžia, šlovė ir karalystė, kad visų kalbų tautos ir giminės Jam tarnautų. Jo valdžia - amžina valdžia, kuri nesibaigs, ir Jo karalystė nebus sunaikinama! (Dan 7,14).
„Antivirusinė programa“ JĖZUS KRISTUS yra pati veiksmingiausia ir niekada neapvilianti.
Vilija Senulytė