Lapkričio aštuonioliktąją broliai latviai šventė savo valstybės Nepriklausomybės dieną. Nors ši besibaigiančio rudens diena buvo šlapia ir niūri, tačiau Aucės (miestelio netoli Lietuvos ir Latvijos sienos) gatvės buvo papuoštos vėliavėlėmis, prie visų namų apsunkusios nuo lietaus lėtai plazdėjo tamsiai raudonos su balta juosta Latvijos Respublikos vėliavos.
Nepriklausomybės minėjimo proga Aucės evangelikų liuteronų bažnyčioje vyko ekumeninės pamaldos, kuriose dalyvavo net septyni įvairių krikščioniškų konfesijų dvasininkai. Tai trys liuteronų kunigai, Aucės baptistų bendruomenės pastorius, Aucės katalikų parapijos klebonas ir du svečiai – kaimynai – iš Lietuvos: Akmenės Šv. Onos bažnyčios klebonas kan. Egidijus Zulcas ir Naujosios Akmenės evangelikų bažnyčios pastorius Mindaugas Palionis. Iškilmingai skambantys varpai sukvietė visus į šiltą ir jaukią liuteronų bažnytėlę pasimelsti už Tėvynės Latvijos nepriklausomybę ir laisvę. O juk latviams iškovoti laisvę ir nepriklausomybę buvo dar sunkiau negu mums...
Pamaldos prasidėjo didingai gaudžiant vargonams. Skambėjo Dievui ir Tėvynei skirtos giesmės, buvo skaitomas Šventasis Raštas, giedama 33 psalmė. Visi pamaldų metu tarnavę dvasininkai išsakė savo maldavimus, vėliau kiekvienas tarė sveikinimo žodį ir palinkėjimus. Klebonas iš Lietuvos visą tai išsakė latviškai. Visi dalyviai tarsi susitarę kalbėjo apie visų krikščionių bendrystę, norą branginti laisvę ir nepriklausomybę, išsaugoti bendrą tikėjimą į vieną Dievą, mūsų visų Tėvą. Tai patvirtindami visi susirinkusieji kartu sukalbėjo Viešpaties maldą ,,Tėve mūsų“...
Pamaldos baigėsi šiltu gestu – visi dvasininkai ėjo prie žmonių, spaudė jiems rankas, išsakė nuoširdžius palinkėjimus... Skubėjome namo, o ausyse vis skambėjo pastoriaus Mindaugo išsakyti linkėjimo ir maldos žodžiai, kad Viešpats atvestų į mūsų bažnyčias daugiau jaunų žmonių... Taip trokštame, kad tie žodžiai būtų išgirsti...