Praeityje nesąžiningi prekeiviai pirkdami ir parduodami naudodavo skirtingus svarsčius. Tarkim, pirkdamas pas ūkininką daržoves, perpardavėjas atsiveža svarstykles ir svarsčius, kurių tikrasis svoris yra didesnis, negu ant jų užrašyta. Prekeivis mokėjo už mažesnį daržovių kiekį, negu iš tiesų įsigijo, o parduodamas tas pačias daržoves, jis naudoja kitus svarsčius, kurie yra mažesnio svorio, nei ant jų užrašyta, ir parduoda mažesnį kiekį nei tą, už kurį jam sumoka. Bjauri praktika, ką ir pasakysi. Tačiau dažnai esame linkę patys šią praktiką taikyti kitose gyvenimo srityse. Vienais atvejais esame labai dėmesingi net mažiausioms smulkmenoms, kitais – nepastebime ir stambių paklaidų.
Pasvarstykime apie Dievo buvimo įrodymus. Mus supančioje aplinkoje ir savyje pačiuose jų turime labai daug. Bet kurioje kitoje srityje tiek niekada nereiktų, o šioje vis trūksta, vis mažai (žiūrime į gyvosios gamtos inžinerinius stebuklus ir priskiriame juos aklo atsitiktinumo autorystei arba sudievintai gamtai, kuri tokia protinga, kurdama augalus ir gyvūnus, tačiau nieko nesakanti apie moralę). Ir priešingai – norint įrodyti, kad Kūrėjo nėra, reikia labai pasistengti, tačiau užtenka nenuoseklios teorijos ar prielaidos, ir esame linkę su ja sutikti. Tokie įžvalgūs bei protingi ir tuo pačiu metu tokie akli ir kvaili.
Sutinku, kad didele kliūtimi patikėti Kūrėjo buvimu buvo ir tebėra daugelis tikėjimo žinios skelbėjų, nes taip pat naudoja dvigubus svarsčius. Skelbi tikrąjį Dievą, o kasdienybėje prasilenki su tiesa. Kitiems reiklus, o sau atlaidus. Religiniai rūbai nuo dvigubų svarsčių neapsaugo.
Mums visiems reikia vaduotis iš šios ydingos praktikos. Tūkstantmetė istorija akivaizdžiai kalba – be Kūrėjo pagalbos to padaryti nesugebame.
Žmonijos istorijoje turime tik vieną asmenį, visuomet naudojusį teisingus svarsčius ir galintį padėti kiekvienam, nuoširdžiai Jo besišaukiančiam. Tai – Jėzus Kristus.
Iš savęs Aš nieko negaliu daryti. Aš teisiu, kaip girdžiu, ir mano teismas teisingas, nes Aš ieškau ne savo valios, bet valios Tėvo, kuris mane siuntė. <...>Tokia mano Siuntėjo valia, kad kiekvienas, kuris regi Sūnų ir tiki Jį, turėtų amžinąjį gyvenimą (Evangelijos pagal Joną 5 skyriaus 30 eilutė ir 6 skyriaus 40 eilutė).