Kalėdų simboliai – žvaigždė, trys karaliai, piemenys ir prakartėlė su šventąja šeima. Jie įvairiausiais būdais viešai tiražuojami ir priimami net nebesigilinant į jų prasmę.
Apie ką kalba šie simboliai ir ką liudija?
Turbūt paprasčiausia atsakyti, jog apie Jėzaus Kristaus, Dievo Sūnaus, atėjimą į šį pasaulį, ir tokiu atsakymu tarsi viską paaiškinti.
Tačiau kiekvienas iš paminėtų kalėdinių simbolių liudija dievišką slaptumą. Dievo Sūnus gimė į pasaulį, ir dangus apie tai paskelbė tokiu būdu, kad norintieji sustabdyti Jo atėjimą nepajėgė to padaryti.
Žvaigždę matė visi, tačiau tik išminčiai (vadinami karaliais) sugebėjo pamatyti jos sušvitimo dangaus skliaute prasmę.
Kristaus (hebrajiškai – Mesijo) gimimo laukė beveik visa Izraelio tauta, bet angelai apsireiškė tik keliems piemenims ir paskelbė džiugiąją žinią apie ką tik gimusį Izraelio karalių, suvystytą ir paguldytą ėdžiose. Kas patikėtų tokia žinia? Piemenys atėjo į Betliejų ir žmonėms, tą naktį apsistojusiems tvarte (užeiga buvo perpildyta), papasakojo, ką girdėjo angelą sakius apie ką tik gimusį vaikelį. Tautos didiesiems nerūpi, ką prastuomenė kalba tvarte. Tai buvo paguoda bei tikėjimo sustiprinimas Marijai ir Juozapui.
Marija žinojo, kaip joje prasidėjo gimęs kūdikis, angelui pranešus žinią iš Dievo. Juozapui Viešpats tai apreiškė sapne. Tačiau kasdienėj buity gali kilti įvairiausių abejonių. Gyvenimo rutina geba slopinti širdį apšvietusią dievišką šviesą. Juozapas su Marija gyveno Nazarete, o ne Betliejuje (nors Juozapas – vienas karaliaus Dovydo palikuonių, šiandienos terminais kalbant, buvo deklaruotas būtent Betliejuje), kuris senovės pranašų skelbtas kaip Kristaus gimimo vieta. Kas, artėjant gimdymui, norėtų keliauti daugiau nei šimtą kilometrų raitomis ant asilo? Keliauti jiems teko, nes visoje Romos imperijoje buvo paskelbtas gyventojų surašymas, ir kiekvienas turėjo nuvykti į savo kilmės vietą. Taigi, nori ar nenori, kūdikio gimimo vieta dėl imperatoriaus įsakymo atitiko senąsias pranašystes. Tačiau paties naujagimio tėvams abejonių galėjo sukelti tvartas. Negi tvarte turi gimti Dievo Sūnus? Šias abejones išsklaidė atėję piemenys.
Aš šlovinu Tave, Tėve, dangaus ir žemės Viešpatie, kad paslėpei tai nuo išmintingųjų ir gudriųjų, o apreiškei mažutėliams. Taip, Tėve, nes Tau taip patiko (Evangelijos pagal Matą 11 skyriaus 25–26 eilutės).
Gabrielius Lukošius