Kas yra gyvenimas
Kaitrų vasaros vidudienį miškas skendėjo gilioje tyloje. Paukščiai paslėpė galveles po sparnais, Visi ilsėjosi. Tik kikilis kilstelėjo galvutę ir paklausė:
- Kas yra gyvenimas?
Toks sudėtingas klausimas visus nustebino.
Neseniai susikrovusi pumpurą ir dabar žiedlapį po žiedlapio skleidžianti rožė atsakė: 
- Gyvenimas – tai žydėjimas.
Plaštakė, kuri nuo ryto dar nebuvo nutūpusi, tik laiminga pleveno nuo žiedlapio prie žiedlapio, tarė:
- Gyvenimas – tai džiaugsmas ir saulės šviesa.
Iš visų jėgų vilkdama dešimteriopai už save ilgesnį šapelį skruzdėlė pareiškė:
- Gyvenimas – tai darbas ir nuovargis.
Gėlių nektarą renkanti bitė suzvimbė:
- Gyvenimas – tai darbas ir malonumai.
Pokalbis darėsi vis sudėtingesnis, ir iškišęs galvą iš žemės kurmis pridūrė:
- Gyvenimas yra kova tamsoje.
Šarka, kuri labai mėgo krėsti bjaurius pokštus aplinkiniams, pastebėjo:
- Ką čia pliauškiate! Verčiau paklauskime išmintingų padarų nuomonės!
Užvirė audringas ginčas, o tada buvo pasiteirauta dulksnos, kuri atsakė:
- Gyvenimas yra ašaros, vien tik ašaros...
Netoliese ošė jūra. Galingos bangos kilo ir su neregėta jėga dužo į uolas ir akmenis, o paskui ritosi atgal, tarsi norėdamos atgauti jėgas ir iš naujo pulti kranto granitą. Bangos irgi išsakė savo nuomonę:
- Gyvenimas yra tik nesėkminga kova už laisvę!
Aukštai danguje ratus sukantis karališkasis erelis išdidžiai sušuko:
- Gyvenimas – tai įveiktos aukštumos!
Įsikišo ir gluosnis:
- Gyvenimas yra gebėjimas nusilenkti audrai.
Atėjo naktis. Tada ką mananti pasakė pelėda:
- Gyvenimas yra mokėjimas pasinaudoti proga, kai kiti miega.
Kurį laiką buvo tylu.
Bet vėlai naktį grįždamas namo jaunuolis sumurmėjo:
- Gyvenimas – tai nuolatinės laimės paieškos ir virtinė nusivylimų...
Pagaliau sušvito pirmieji aušros spinduliai.
Aušra iškilo visa savo didybe ir tarė:
- Kaip aš, aušra, esu ateinančios dienos pradžia, taip gyvenimas yra amžinybės pradžia.
Žinau, kad neturiu nieko, tik šią kuklią šiandieną galiu padovanoti Tam, kuris kasdien mane kviečia, bet kaip galėsiu Jam atsakyti „taip“ kiekvieną dieną, jei nepadovanosiu Jam šios eilinės dienos... Dievas turi tūkstančius metų sukurti dienai, o aš teturiu vieną dieną – šiandieną- padaryti ką nors amžina!
(Brolis Christian de Cherge, kankinys)
Bruno Ferrero. „Gyvenimas pagal aušrą“. Trumpi pasakojimai sielai. Katalikų pasaulio leidiniai. Vilnius. 2015, 3-5 psl.
Gyvenimas – tai…
Taip, kiekvieno atsakymas bus teisingas. Neginčytina gal tik tai, kad brangiausia jame yra akimirkos. Trumpi Bruno Ferrero pasakojimai visada atveria gyvenimo grožio ir prasmės akimirkas. Visada yra kvietimas stabtelėti, pajausti, pastebėti.
Sumaniausias sūnus
Seniai seniai gyveno toks žmogus, kuris turėjo tris sūnus ir juos labai mylėjo. Pats buvo kilęs iš nepasiturinčios šeimos, tačiau dėl savo išminties ir darbštumo sugebėjo sukaupti nemažą turtą ir įsigyti ūkį.
Sulaukęs žilo plauko tėvas ėmė svarstyti, kaip padalyti palikimą savo sūnums. Vieną dieną, kai jau buvo visai senas ir pasiligojęs, nusprendė išbandyti, kuris iš jo sūnų pats sumaniausias.
Pakvietė tris sūnus prie savo lovos galvūgalio.
Kiekvienam davė po penkis skatikus ir paprašė nupirkti ką nors, kas pripildytų jo tuščią, plikomis sienomis kambarį.
Sūnūs paėmė pinigus ir išėjo vykdyti tėvo valios.
Vyriausiasis sūnus pamanė, kad tai visai lengva. Nuėjo į turgų ir nupirko šieno kuokštą – pirmąpo ranka pasitaikiusį daiktą. Antrasis sūnus minutėlę svarstė. Išvaikščiojęs visą turgų ir apieškojęs visas parduotuves, nupirko labai gražių plunksnų.
Jaunėlis ilgai svarstė, ką daryti. „Koks gi daiktas, tekainuojantis penkis skatikus, galėtų užpildyti kambarį?“ – klausė savęs. Galiausiai, ilgas valandas laužęs galvą, atrado tai, kas jam tiko. Jo veidas nušvito džiugesiu. Nužingsniavo į šoninėje gatvelėje esančią nedidelę krautuvėlę ir už penkis skatikus nupirko žvakę bei degtuką. Grįždamas namo jautėsi laimingas ir spėliojo, ką gi nupirko jo broliai.
Kitą dieną trys sūnūs susirinko tėvo kambaryje. Kiekvienas atsinešė dovaną, turėjusią pripildyti kambarį. Pirmas į priekį žengė vyriausiasis sūnus ir paskleidė ant žemės šieną, tačiau, deja, šienas užpildė tik vieną kambario kampą. Antrasis sūnus parodė plunksnas: jos buvo išties dailios, tačiau užpildė tik du kambario kampus.
Tėvas labai nuliūdo dėl savo vyresnėlių pasirinkimo.
Tada kambario vidury atsistojo jauniausiasis sūnus. Visi sužiuro į jį klausiamu žvilgsniu: „Ką jis nupirko?“
Vaikinas degtuku uždegė žvakę ir nuo tos vienintelės liepsnos pasklidusi šviesa užliejo visą patalpą.
Visi nusišypsojo.
Jauniausiojo sūnaus dovana nudžiugino tėvą. Senukas paliko jam visą savo žemę ir santaupas, nes suprato, kad šis sūnus pakankamai sumanus tinkamai panaudoti gautą turtą ir išmintingai pasirūpinti savo broliais.
Šiandien savo šypsena tu gali apšviesti pasaulį. Ir tai nieko nekainuoja.
Bruno Ferrero. 365 trumpi pasakojimai sielai. Katalikų pasaulio leidiniai. Vilnius: 2011, 122-123 psl.
Eismo įvykis
Jauna moteris po darbo važiavo automobiliu namo. Vairavo labai atidžiai, nes automobilis buvo naujutėlaitis, tik vakar gautas iš įmonės, pirktas už santaupas, daugiausiai sukauptas vyro, kuris daug ko atsisakydavo, kad tik galėtų įsigyti šį modelį.
Vienoje sausakimšoje sankryžoje moteris akimirką sudvejojo, ir automobilio sparnas bakstelėjo į kitos mašinos buferį.
Ji apsipylė ašaromis. Kaip reikės paaiškinti vyrui?
Kito automobilio vairuotojas buvo supratingas, tačiau panoro apsikeisti vairuotojo pažymėjimo numeriais ir paso duomenimis. Didžiuliame kaštoniniame plastiko aplanke moteris susirado dokumentus. Netikėtai iškrito popieriaus skiautelė. Aiškia vyriška rašysena buvo parašyti žodžiai: „Jei įvyktų avarija… atmink, brangioji, myliu tave, ne mašiną!“
Tą vertėtų visada atsiminti. Svarbu žmonės, ne daiktai. Kiek daug dėmesio skiriame įvairiems niekučiams, mašinoms, namams, organizacijoms, materialinei gerovei. Jei visą šį laiką ir dėmesį skirtume žmonėms, pasaulis tikrai būtų kitoks. Raskime laiko klausytis, žvelgti į akis, išmokime kartu verkti, drąsinti vienas kitą, juoktis, keliauti.
Bruno Ferrero. 365 trumpi pasakojimai sielai. Katalikų pasaulio leidiniai. Vilnius, 2011, 265 psl. 
Bruno Ferrero. „365 trumpi pasakojimai sielai 2” - tai trumpų išminties ir švelnumo kupinų istorijų rinktinė. Knygoje esantys pasakojimai atveria gyvenimo grožio ir prasmės akimirkas. Skaitytojas kviečiamas stabtelėti, pajausti, pastebėti. Knygos pasakojimai suprantami dideliems ir mažiems, jie leidžia netikėtu rakursu išvysti save, savo ir aplinkinių žmonių gyvenimus.
Visos istorijos suskirstytos mėnesiais ir dienomis, o gale pateikta išsami temų rodyklė.
Knygas galima įsigyti internetiniame krikščioniškame knygyne
http://elknygynas.lt/produktas/bruno-ferrero-365-trumpi-pasakojimai-sielai-2/