Kvietimas į puotą

Vestuvės surengtos, bet pakviestieji nebuvo verti. Todėl eikite į kryžkeles ir, ką tik rasite, kvieskite į vestuves (Evangelijos pagal Matą 22 skyriaus 8-9 eilutės).

Ar nudžiungu, kai esu kviečiamas į puotą? Žiūrint, kas kviečia. Vienų kvietimų laukiame, kitų stengiamės išvengti. Džiugina kvietimas į jūsų gerbiamo žmogaus ruošiamą pokylį. Nesinori dalyvauti jums nemalonių žmonių pasilinksminime. Tačiau mūsų šventės, pokyliai ir pasilinksminimai – tik labia blankūs atspindžiai tos puotos, į kurią visi esame kviečiami.

Mus kviečia ne dėl to, jog esame to nusipelnę. Šis kvietimas kiekvienam iš mūsų turėtų sukelti nuostabą. Kodėl? Nes kviečia pats mūsų Kūrėjas. Jeigu esame nuoširdūs, pripažinsime, kad Kūrėjas turėtų mus pasmerkti ir nubausti, o nekviesti į puotą.

Tai kodėl esame kviečiami į Jo ruošiamą šventę? Visų pirma todėl, kad tie, kuriuos kvietė pirmuosius, paniekino puotos šeimininką ir atsisakė atvykti.

Šventasis Raštas liudija - Kūrėjas nori sutaikyti su savimi visų tautų žmones. Sukurti pagal Kūrėjo atvaizdą ir pašaukti artimai bendrauti su Juo, mūsų protėviai atsisakė tikėti savo Kūrėju. Tačiau Jis neatsižadėjo Jį paniekinusių savo kūrinių. Kūrėjas rado vieną žmogų, patikėjusį Jo pažadu atstatyti sugriautą bendrystę. Pažadas turėjo išsipildyti po daugelio amžių. Mes patys, be Kūrėjo pagalbos, susitaikyti su Juo nebegalėjome. Nepasitikėjimas tapo mūsų tapatybės dalimi. Tačiau kai išsipildė pažadas ir pats Kūrėjas tapo žmogumi, galinčiu prisiimti nusidėjusių brolių kaltę, Jis kiekvienam suteikia galimybę atgailauti ir patikėti sutaikančia žinia apie Dievo Sūnaus mirtį už mūsų nuodėmes.

Galimybė tobulai susitaikyti su Kūrėju pirmiausia buvo suteikta tautai, kuri daugelį amžių saugojo ir iš kartos į kartą perdavė dieviško išgelbėjimo pažadą. Tačiau kai atėjo pažado išsipildymo metas, vadovai ir didžioji tautiečių dalis paniekino Dievo kvietimą. Tuomet kviesliai buvo pasiųsti į visas tautas. Kvietimas skamba jau beveik du tūkstančius metų.

Atėjo metas, prisiartino Dievo karalystė. Atgailaukite ir tikėkite Evangelija! (Evangelijos pagal Morkų 1 skyriaus 15 eilutė)

Aiškinu jums Evangeliją<...>Pirmiausia jums perdaviau tai, ką pats gavau: kad Kristus numirė už mūsų nuodėmes pagal Raštus; ir kad Jis buvo palaidotas, ir kad prisikėlė trečią dieną pagal Raštus(Apaštalo Pauliaus Pirmojo laiško korintiečiams 15 skyriaus 1, 3 ir 4 eilutės).

Gabrielius Lukošius