Pirmąjį gegužės sekmadienį švenčiame Motinos dieną. Sveikiname mamas, dėkojame ir pagerbiame jas.
Tačiau labai nedaugelis iš mūsų susimąstome ir suvokiame, kad mama yra pirmasis ir turbūt reikšmingiausias mokytojas Dievo pažinimo kelyje. Ji – tarsi durys į meilės pasaulį.
Mama mus pažindina su meile, ne aiškindama, bet tiesiog mylėdama. Pagal pirminį sumanymą, nuo pat mūsų prasidėjimo mama myli besąlygiškai. Būdami įsčiose iš mamos kūno mes pasiimame visas mums reikalingas maistines medžiagas, neatsižvelgdami į tai, ar pačiai mamai jų užteks. Jau gimus mama mus maitina ir saugo, nešioja, kalbina ir migdo. Ji – mūsų saugumo garantas. Mes neskaičiuojame, kiek mamai kainuoja nuolatos mumis rūpintis. Savyje atsinešame nematomos rankos įrašytą lūkestį – tikra meilė aukojasi noriai.
Galvodami apie mamą, turėtume suprasti, jog Tas, kuris viską sukūrė, yra besąlygiška, pasiaukojanti meilė. Deja, dažniausiai tematome tik mamą, neįžvelgdami už jos mūsų Kūrėjo. Įvyksta kažkas baisaus: sudieviname savo mamas ir apiplėšiame, paneigdami didingiausią jų pašaukimo dalį – savimi mokyti atpažinti mūsų Kūrėją.
Kiekvienai mamai suteikta nesuvokiamai didinga privilegija – į pasaulį ateinančiam žmogui pristatyti visatos Kūrėją ir Valdovą bei Jam atstovauti, padėti gimusiam kūdikiui pamatyti amžinosios Dievo karalystės perspektyvą. Mamos meilė – labai silpnas, bet tikras Dievo Karalystės kvapas.
Kiekviena mama gali papasakoti savo vaikui apie iškentėtus gimdymo skausmus. Žmonijos istorijos pradžioje tų skausmų nebuvo. Jie atsirado kaip nuopuolio pasekmė ir yra didesnių gimdymo skausmų atspindys. Kaip per mamos skausmą gimstame į šį pasaulį, taip per Jėzaus Kristaus kančią gimstame į Dievo Karalystę.
Jėzus tarė: „Klausinėjate vieni kitus dėl mano žodžių: ‘Prabėgs valandėlė – ir manęs nematysite, ir dar valandėlė – ir vėl mane pamatysite’? Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jūs verksite ir vaitosite, o pasaulis džiaugsis. Jūs liūdėsite, bet jūsų liūdesys pavirs džiaugsmu. Gimdydama moteris būna sielvarto prislėgta, nes atėjo jos valanda, bet, kūdikiui gimus, ji skausmą užmiršta iš džiaugsmo, kad gimė į pasaulį žmogus. Taip ir jūs dabar nuliūdę, bet Aš vėl jus pamatysiu; ir jūsų širdys džiūgaus, ir jūsų džiaugsmo niekas iš jūsų nebeatims (Evangelijos pagal Joną 16 skyriaus 19–22 eilutės).
Gabrielius Lukošius
Nuotrauka Timotiejaus Živatkausko