Tiek daug prirašyta apie įvairiausias paslaptis, kad jau pats žodis „paslaptis“ atrodo nuvalkiotas ir nekelia trokštamo susidomėjimo. Šiuo pavadinimu išleista net visa knygų serija.
Apie kokią paslaptį kalbėsime ir kuo ji ypatinga bei išsiskirianti iš kitų paslapčių?
Jėzus Kristus ją vadina paslėptu lobiu. Ją paniekina ir jos nemato susireikšminę žmonės. Joks žmogus negali pats jos atrasti. Ji atskleidžiama nuolankiems žmonėms. Jėzus iš Nazareto, matydamas tame didingą Dievo išmintį, garsiai išsakė savo susižavėjimą: Aš šlovinu Tave, Tėve, dangaus ir žemės Viešpatie, kad paslėpei tai nuo išmintingųjų ir gudriųjų, o apreiškei mažutėliams. Taip, Tėve, nes Tau taip patiko. Viskas man yra mano Tėvo atiduota; ir niekas nepažįsta Sūnaus, tik Tėvas, nei Tėvo niekas nepažįsta, tik Sūnus ir kam Sūnus nori apreikšti (Evangelijos pagal Matą 11 skyriaus 25–27 eilutės).
Baisiausia, jog daugelis žmonių yra nuoširdžiai įsitikinę, kad paslaptis, apie kurią kalbėjo Jėzus ir jo mokiniai, yra neįdomi ir nereikalinga šiuolaikiniam žmogui.
Ji užrašyta Šventajame Rašte, bet tokiu būdu, kad praslysta nepastebėta pro išdidžių žmonių akis. Atrodo, paimsi Šventąjį Raštą, paskaitysi, ir jokios paslapties neliks, viskas taps aišku. Tačiau kiek daug išsilavinusių žmonių skaito ir nepamato, nes tai nuo jų paslėpta. O kiti tuomet sau pasako, jog neverta nė bandyti ką nors suprasti, jeigu net išsilavinę žmonės lieka it musę kandę.
Anokia čia paslaptis – Dievas Sūnus tapo žmogumi ir savo mirtimi bei prisikėlimu iš mirusiųjų kiekvienam žmogui atvėrė kelią susitaikyti su savo Kūrėju. Argi tai nėra tik graži pasaka? Negi tokia žinia gali būti aktuali šiandien? Negi mus, įtikėjusius mokslo visažinyste, ji atves pas Dievą?
Žodis apie kryžių tiems, kurie žūsta, yra kvailystė, bet mums, išgelbėtiems, jis yra Dievo jėga. Nes parašyta: „Sunaikinsiu išmintingųjų išmintį, niekais paversiu protingųjų išmanymą.“ Kur išminčius? Kur Rašto žinovas? Kur šio amžiaus tyrinėtojas? Argi Dievas nepavertė šio pasaulio išminties kvailyste? Kadangi pasaulis išmintimi nepažino Dievo pagal Jo išmintį, tai Dievui patiko skelbimo kvailumu išgelbėti tuos, kurie tiki (Apaštalo Pauliaus Pirmojo laiško korintiečiams 1 skyriaus 18–21 eilutės).
Gabrielius Lukošius