Krikščioniška misija Agapė Lietuvoje gyvuoja daugiau kaip 25 metus. Ši misija buvo įkurta 1951 m. JAV, Kalifornijoje. Dabar Agapės veikla išsiplėtė po visą pasaulį – ji veikia daugiau nei 190 šalių ir beveik kiekvienoje Europos šalyje. Tad apie krikščioniškos misijos Agapė veiklą Lietuvoje kalbiname studentų tarnystės vadovą Vladą Charkovą.
Vladai, gal gali plačiau papasakoti apie krikščionišką misiją Agapė? Kokie šios organizacijos tikslai, siekiai, misija?
Agapė, bendradarbiaudama kartu su vietinėmis bažnyčiomis, siekia, kad kiekvienas žmogus turėtų galimybę išgirsti Jėzaus Kristaus Evangelijos žinią.
Agapės misija yra daugiau nei studentų judėjimas. Kol kas Lietuvoje mes turime tris misijos kryptis: moterų tarnystę, internetinę tarnystę IeškauDievo.lt ir studentų tarnystę, nuo kurios viskas Lietuvoje ir prasidėjo.
Aš atstovauju studentų judėjimui. Didžiausias mūsų troškimas, kad Lietuvos studentai būtų pakeisti Dievo meilės, kad kiekviename Lietuvos universitete vyktų dvasinis judėjimas, kad būtų tikinčių žmonių, kurie myli Dievą, buriasi draugėn ir skelbia Evangeliją savo draugams. Norime matyti pasikeitusius gyvenimus.
Neseniai sužinojau įdomų faktą – apie 80 proc. pasaulio gyventojų gyvena miestuose, ir kuo toliau, tuo labiau tas skaičius didėja. Miestai tampa centrais, kur verda gyvenimas. Ir jeigu mes norime pasiekti visą pasaulį su Evangelija, tai pirminis tikslas yra pasiekti miestą. Kiekvienas didesnis miestas turi universitetą ar net kelis. Universitetas traukia jaunus žmones – jie atvažiuoja į miestą po mokyklos studijuoti, įgyti išsilavinimą. Tad jei Evangeliją paskelbsime jauniems žmonėms universitete, tai pasieksime ir miestus, ir kaimus, nes studentai grįžta į gimtuosius namus. Universitetas yra strategiškai svarbi vieta Evangelijai skelbti. Mes norime matyti, kaip tas Evangelijos darbas vyksta, plečiasi universitetuose, tad nuolatos meldžiamės ir mąstome, kaip dar veiksmingiau perteikti Gerąją Naujieną studentams.
Tai tu, Vladai, vadovauji studentų misijai?
Neseniai tapau jos vadovu. Visa darome kaip komanda – priimame sprendimus, kuriame strategijas ir visad veikiame drauge, padedame vienas kitam. Tad vadovo funkcijos yra palaikyti viziją, misiją, koordinuoti veiklą, rūpintis komandos nariais, jų augimu, kad nė vienas nebūtų paliktas, neprižiūrėtas. Vadovas yra kaip tarnas, kaip sakė ir Jėzus: Kas nori būti pirmas, tebūna visų tarnas.
Kiek žmonių yra jūsų komandoje?
Šiuo metu su studentais dirba 4 žmonės: aš, mano žmona Irena, Judita ir amerikietė Tiana. Rugpjūtį prie mūsų komandos dar prisijungs Jonas. Šie žmonės yra etatiniai darbuotojai. Bet turime ir savanorių. Visada trokštame, kad prisijungtų vis daugiau savanorių.
Mūsų strategija – padėti tikintiems studentams pasiekti jų universitetus, įgalinant juos dalintis Evangelija su bendraamžiais. Labai džiugina, kai tikintys žmonės būna padrąsinti gyventi aktyvų evangelisto gyvenimą. Ne tik netikintys įtiki, bet ir tikintys tampa aktyvūs dalindamiesi savo tikėjimu.
Dažnai jauni žmonės, ypač užaugę tikinčiose šeimose, trokšta dalintis savo tikėjimu, bet bijo, nežino, kaip tai daryti. Kartais reikia tiesiog parodyti jiems pavyzdį, tad pasikviečiu juos drauge eiti į bendrabutį...
Kaip tik norėjau paklaust, kaip tai atrodo praktiškai...
Dažnai tiesiog užkalbiname žmones, kurie sėdi ir ko nors laukia. Kalbiname žmones kavinėse, einame į bendrabučius. Mes nesibrauname, bet prisistatome, kad esame iš studentų krikščionių judėjimo Agapė. Dažnai turime ir įvairių priemonių, padedančių žmogų užkalbinti…
Kabinate reklaminius skelbimus universitete, kviečiate į pokalbius ar daugiau bendraujate asmeniškai?
Kartais rengiame renginius, kurie skirti pasiekti didelę auditoriją, pritraukti kuo daugiau žmonių, bet praktikuojame ir asmeninius liudijimus, asmeninius pokalbius akis į akį. Paprastai mes kas savaitę kalbamės su atsitiktinai sutiktais studentais asmeniškai, bet per semestrą vyksta ir 2–3 renginiai.
Į renginius kviečiate lektorius?
Taip, kartais kviečiame kalbėtojus, bet naudojame ir DVD seminarus bei mokymus. DVD ir kiti vaizdo seminarai visada yra puiki medžiaga – jais naudotis nesunku apmokyti bet kokį studentą.
Paskutinis mūsų renginys buvo DVD seminaras apie meilę, seksą ir pasimatymus. Tai pastoriaus Andy Stanley seminaras, kuriame jis kalba bažnyčiai, bet tai naudinga ir netikintiems. Pasiremdamas Biblija, jis kalba teisingus ir praktiškus dalykus – apie santykius, santuoką, draugystę. Net ir netikintis, klausydamas pastoriaus, sutinka: „Taip, tai tiesa.“ Ten pateikiama statistika, faktai, tik kitoje šviesoje. Įgarsinome tą seminarą ir vienu metu rodėme šio seminaro vaizdo įrašus 7 šalies universitetuose. Jį vedė patys mūsų studentai. Vyko vaizdo peržiūros, o po jų – diskusijos.
Ar daug studentų susirinkdavo?
Kiekviename universitete skirtingai: kai kur susidomėjo 2–3, o kitur susirinko net 90 studentų. Mes norime, kad ateitų daugiau, bet svarbu ne tik kiekybė, bet ir kokybė. Visuose universitetuose šį seminarą vedę tikintys studentai buvo padrąsinti. Tai labai svarbu: žmogus nori skelbti Evangeliją, nori atnešti Dievo žodį, bet nežino, kaip tai padaryti. Ir štai jis gauną priemonę – šiuo atveju tai buvo DVD seminaras. Tikintysis pamato, kad žmonės nori kalbėtis apie svarbiausius gyvenimo dalykus. Jiems rūpi Dievas, santykiai, jie nori pokyčių savo gyvenime. Ir tai natūraliai padrąsina studentą savanorį: „Vau, tai reikalinga! Aš galiu kalbėti. Aš turiu kalbėti.“
Mane labai džiugina, kad visi mūsų studentai baigę universitetą lieka aktyvūs liudytojai savo darbovietėse, šeimose. Tai, ką jie įgyja, ko išmoksta – meilė ir laisvė bendrauti, – persmelkia jų gyvenimą.
Dažnai sakau: „Lenk medį, kol jaunas“, kol esi studentas, turi ir laiko bei energijos, dar neturi šeimos ir didelių įsipareigojimų, tad svarbu, kur tu investuosi savo laiką – į laikinus dalykus ir veiklas, ar į dvasinius, kai Dievas per tave gali pakeisti kitų žmonių gyvenimą?
Minėjai, kad jaunimas dabar daug laiko leidžia naršydami internete ar telefone. Jūs turite ir savo internetinę svetainę, kur jaunimas gali apsilankyti, pasižiūrėti, prisijungti? Papasakok apie internetinę erdvę.
Žinoma, mus galima rasti facebooke, bet turime ir keletą evangelizacinių svetainių. Viena iš jų – mystory.me, kurioje tikintys žmonės gali patalpinti savo liudijimą. Joje užsiregistravus, gali peržiūrėti net apmokymą, kaip parašyti savo liudijimą. Galima parašyti liudijimą keliomis kalbomis, galima įkelti vaizdo medžiagą. Toje svetainėje galima užsakyti ir atsispausdinti vizitinę kortelę su nuoroda į savo liudijimą. Ten apsilankę tavo draugai, kolegos ras daug kitų žmonių liudijimų ir galės, pavyzdžiui, perskaitę tavo liudijimą net parašyti tau per tą svetainę.
Dar turime sukūrę kelias programėles išmaniesiems telefonams: God tools – tai programėlė anglų kalba, bet yra išversta į lietuvių kalbą 4 dvasiniai dėsniai ir Gyvenimas, pilnas Šventosios Dvasios. 4 dvasiniai dėsniai – tai galimybė su netikinčiu draugu pasidalinti Evangelija: čia yra Rašto citatų, klausimų, iliustracijų, kurios padeda interaktyviai ir paprastai pasidalinti Evangelijos žinia su netikinčiu žmogumi. Taip pat toje programėlėje yra lankstinukas Pilnas Šventosios Dvasios – tai jau tikintiems skirta medžiaga. Jei susitinki su savo tikinčiu draugu, kuris galbūt išgyvena silpnumo akimirkas, dvejoja Dievo meile, norėtų daryti daugiau dėl Dievo, bet jam atrodo, kad neturi tam jėgų, tai ši trumpa Biblijos studija paaiškins, kaip prisipildyti Šventosios Dvasios ir su džiaugsmu vykdyti Dievo valią. Tai skirta padrąsinti savo tikinčius draugus.
Internete turime svetainę kiekvienamstudentui.lt, kurioje yra daugybė straipsnių studentams rūpimais klausimais apie Dievą, tikėjimą, santykius. Turinys neblogas, bet mums reikėtų žmogaus, savanorio, kuris galėtų prisidėti prie šio puslapio modernizavimo. Tai kiek sustojęs projektas, nors ta svetainė tikrai puiki.
Neseniai paleista ir programėlė Voke. Tai angliška programėlė, kurioje yra trumpametražių filmukų, – tu gali nusiųsti savo draugui nuorodą į facebooką ar į el. paštą, kurią paspaudęs žmogus patenka į tą puslapį ir peržiūri filmuką. Tuo metu tu gauni pranešimą savo telefone (deja, kol kas tik Apple), kad tavo draugas, kuriam nusiuntei nuorodą, tą filmuką žiūri. Tuomet gali toje svetainėje pradėti su juo bendrauti. Tai irgi gana įdomi programėlė, skirta dvasiniam pokalbiui su draugais užmegzti.
Vadinasi, turi nuolat būti prie kompiuterio ar telefono ir stebėti, kas vyksta...
Tai priklauso nuo asmens. Aš stengiuosi riboti telefono naudojimą. Bet šiaip daug jaunuolių „gyvena“ telefone. Jei pastebėtume žmones gatvėje ar važiuojančius viešuoju transportu, turbūt daugiau nei kas antras žiūri į telefoną. Tad akivaizdu, kad reikia „ten patekti“ su Evangelija. Mūsų organizacija ir ieško būdų, kaip sukurti priemones, kurias galėtų naudoti kiekvienas tikintysis tarptautiniu mastu.
Kas jus finansuoja, kas palaiko?
Agapę Lietuvoje finansuoja tikintys žmonės iš įvairių Lietuvos bažnyčių, kurie pritaria šiai misijai, mato jos svarbą. Mes, darbuotojai, esame atsakingi už tai, kad suburtume savo rėmėjų-tarnystės partnerių komandą. Ir tai daro kiekvienas Agapės darbuotojas visame pasaulyje. Aukojami finansai skiriami darbuotojų algai, tarnystės išlaidoms ir visiems tarnystės reikalams – svetainių išlaikymui, evangelizacinių priemonių kūrimui ir palaikymui. Visame pasaulyje Agapėje dirba daugiau nei 20 000 misionierių – tai ne tik misijos lauke aktyvūs, bet ir tarnystę administruojantys žmonės. Jei šalyje yra didelė komanda, reikalingas buhalteris, administratorius... Kiekvienas darbuotojas yra atsakingas ir už visą organizaciją, tad mes kviečiame žmones aukoti ir taip prisidėti prie šios organizacijos išlaikymo. Nėra vieno žmogaus, kuris rinktų finansus visai savo šalies komandai. Kiekvienas buria savo tarnystės partnerių komandą ir iš to surinkto krepšelio dalį atideda šalies biudžetui. Taip mes galime kurti įvairias evangelizacines priemones. Manome, kad tai yra viena iš mūsų organizacijos stiprybių – aprūpinti bažnyčią reikiamais evangelizaciniais įrankiais ar priemonėmis, kad padėtume tikintiesiems užmegzti ir vystyti prasmingus dvasinius pokalbius.
Pavyzdžiui, neseniai išleidome „Požiūrio korteles“ lietuvių kalba, kurias ypač tinka naudoti, kalbant su jaunimu. Šiose kortelėse išvardyti ir grafiškai pavaizduoti dažniausiai pasitaikantys požiūriai apie Dievo prigimtį, gyvenimo tikslą ir prasmę, žmogaus prigimtį, Jėzų bei apie tai, iš kur mes žinome, kas yra tiesa. Tavo pašnekovas gali iš kiekvienos klausimų srities išsirinkti po vieną kortelę, su požiūriu, kuriam jis labiausiai pritaria, ir tada galima diskutuoti, nes tie požiūriai yra aprašyti, yra pateikta papildomų klausimų...
Dar siūlome naudotis „The Four“ atributika – tai apyrankės, marškinėliai, megztiniai ir t. t. „The Four“ – tai 4 simboliai: širdelė, dalybos ženklas, kryžius ir klaustukas. Pamatę šias šias apyrankes, jų draugai susidomi – kas tai? To paklaustas jaunuolis gali pasidalyti Evangelija ir savo liudijimu. Širdelė simbolizuoja, kad Dievas yra meilė, kad Jis mus sukūrė bendrystei, kad mes Jį pažintume, Jam tarnautume. Dalybos ženklas reiškia, kad mes atsiskyrėme nuo Dievo, Jam nepaklusome ir nenorėjome vykdyti Jo valios, norėjome gyventi taip, kaip mums patinka, mes patys norėjome priimti sprendimus... Tai ir yra nuodėmė, kuri mus atskyrė nuo Dievo, nuo Jo meilės, išminties, gerumo... Bet Dievas taip norėjo būti su mumis, kad paaukojo savo Sūnų – kryžiaus ženklas leidžia mums kalbėti apie Jėzų. Jis atėjo, kad numirtų už mūsų nuodėmes ir parvestų mus pas Tėvą, kad savo mirtimi sutaikytų mus su Tėvu. O klaustukas reiškia: ką pasirinksi tu? Ar tai išgirdęs ir toliau gyvensi taip, lyg ši žinia tau nieko nereikštų? O gal visgi pasirinksi priimti Jo meilę, Jo atleidimą ir pradėsi gyventi su Juo ir Jam? Tai puiki pagalba užmegzti dvasinį pokalbį.
Šių ir kitų priemonių galima įsigyti – tereikia su mumis susisiekti.
Ar pasitaikė situacijų, kad žmogus ieškojo Dievo ir, priėjus kam nors iš jūsų, papasakojus apie Dievą, tas pokalbis pakeitė jo gyvenimą?
Tikrai yra nemažai istorijų, kaip Agapės organizacijai priklausančių studentų užkalbinti nepažįstami žmonės vėliau įtikėdavo. Nepamenu tokio atvejo, kad įtikėtų pirmo pokalbio metu. Tačiau dažnai jau po pirmo pokalbio užsimezga draugystė, o vėliau žmogus ir įtiki.
Galiu paliudyti, kaip buvo viename universitete. Rugsėjo pradžioje mes darėme apklausą – studentų klausėme, kas yra Jėzus. Per savaitę pakalbinome apie 800 žmonių – su vienais šnektelėjome trumpai, su kitais kiek ilgiau... Priėjo vienas studentas, kuris paliko mums savo kontaktus – jam buvo įdomu, kas yra Agapė, įdomūs mūsų renginiai... Tame universitete pradėjome Alfa kursą, į kurį pakvietėme ir jį. Keturis pirmus susitikimus jis neatėjo, bet aš visuomet sms žinute pranešdavau jam, kur vyksta Alfa kursas. Ir, atrodo, į penktą šio kurso susitikimą jis atėjo. Per dvi ar tris savaites jo gyvenimas visiškai pasikeitė – jis pakvietė į savo gyvenimą Jėzų, ir galima matyti, kaip sparčiai jis keičiasi, auga... Svarbiausia, kad jis irgi tapo liudytoju, kad neužsidarė bažnyčioje, neužsidarė patogioje krikščioniškoje terpėje, bet gyvena misionieriaus ir evangelisto gyvenimą savo universitete, savo šeimoje. Jis buvo tradicinis liuteronas, bet kai sutiko Jėzų, kai ėmė skaityti Jo Žodį, melstis, realiai patirti Dievą savo gyvenime, viskas pasikeitė. Praėjusią savaitę gavau to jaunuolio žinutę, kurioje jis rašo, kad jaučia paraginimą vasarą likti Lietuvoje, o ne važiuoti kur į užsienį uždarbiauti. Jis apsisprendė vykti vasarą į liuteronų rengiamas stovyklas ir ten skelbti Evangeliją... Nuostabu matyti, kaip Dievas ugdo žmogų, kaip jį uždega... Man tai yra didžiulis padrąsinimas.
Į Agapės veiklą buvo įsitraukusi ir viena mergina, kuri vasarą išvažiavo padirbėti į užsienį. Nors ten ji gyveno su netikinčia drauge, ji kiekvieną dieną jos akivaizdoje melsdavosi, skaitydavo Bibliją, taip pat melsdavosi ir už tos netikinčios draugės problemas. Kiti draugai tai netikinčiai jos draugei padovanojo Bibliją. Ji pradėjo ją skaityti ir tą vasarą įtikėjo. Smagu girdėti, kad mūsų studentai ir vasarą gyvena aktyvų krikščionišką gyvenimą, liudija savo draugams.
Kodėl Tu pats pasirinkai šį kelią?
Kai prieš 8 metus įtikėjau, žinojau, kad mano gyvenimo pašaukimas yra tarnauti Dievui. Raštas sako, kad vieni yra pašaukti būti mokytojais, kiti ganytojais, evangelistais ar pan... Aš jau tada save mačiau kaip atsidėjusį Evangelijos darbui, Bažnyčios darbui. Suvokiau, kad tai mano pašaukimas, tik nežinojau, kaip tai atrodys. Vėliau susipažinau su VšĮ Agape – į mūsų bažnyčią atėjo kelios merginos iš šios organizacijos ir papasakojo, kaip jos skelbia Evangeliją ir liudija universitetuose, mokė mus tai daryti, kalbėjo apie Šventąją Dvasią, mokė, kaip būti pilnam Šventosios Dvasios, kaip gyventi Jos galioje... Tada aš susipažinau su savo žmona. Po metų mes pradėjome bendrauti daugiau, o žmona, būdama studentė, savanoriavo Agapėje, vėliau įsidarbino čia kaip etatinė tarnautoja-misionierė. Pamažu ir aš įsitraukiau į Agapės veiklą, pradėjau savanoriauti, o galiausiai pajutau Dievo kvietimą prisijungti. Pamačiau „atvertas duris“ ir išgirdau Dievą man sakant: „Dabar yra laikas – prisijunk. Aš noriu, kad ir tu čia dirbtum.“ Buvo daug visokių išmėginimų ir išbandymų, daugybę kartų norėjau viską mesti... Dažnai ateidavo mintys, kad nesu tinkamas, kad nesu vertas... Gal geriau kokį verslą pradėti ar užsiimti kokia kita veikla... Dveji pastarieji metai buvo didelių dvejonių metai, bet praėjusį rudenį Dievas labai aiškiai man pasakė, kad turiu čia likti ir rimtai investuoti į savo santykius su Dievu – tai turėtų būti svarbiausias mano gyvenimo prioritetas. Jis kalba man apie paklusnumą, ištikimybę, paklusnumą Jo Žodžiui, apie radikalų gyvenimą, o tarnystė natūraliai plaukia iš meilės Dievui ir santykio su Juo.
Tad kaip tapti Agapės savanoriu?
Kaip minėjau, yra trys tarnystės šakos: moterų tarnystė – moterys tarnauja moterims, tad jei yra moterų, kurios norėtų tarnauti kitoms moterims, padėti joms atsiskleisti Dieve, jos gali susisiekti su šios šakos vadove Diana Peteraitienė. Jei žmogus nori tarnauti internetu, yra svetainė ieškauDievo.lt – čia gali tarnauti bet kokio amžiaus žmonės, besinaudojantys internetu. Už šią tarnystę atsakingas Robertas Peteraitis. Na, ir yra trečia sritis – tarnystė studentams. Visas šias sritis žmonės gali paremti melsdamiesi ir aukodami. Kiekviena iš šių tarnysčių elektroniniu paštu siunčia naujienlaiškius, kuriuose aprašoma, kas vyksta, tad žmonės gali skaityti ir melstis bei atrašyti, padrąsinti.
Taip pat labai reikalinga finansinė parama: galima remti misiją apskritai arba konkretų kokios tarnystės darbuotoją. Jei Dievas ragina paremti finansiškai, geriausia būtų, jei susisiektumėte, ir mes pasikalbėtume, kaip jūs norite paremti: kas mėnesį, kartą per metus ar norite paaukoti vienkartinę auką; norite paremti tarnystę bendrai, ar kurį nors konkretų žmogų...
Labai svarbu apie šią studentų tarnystę informuoti jaunimą – gal bažnyčiose yra studentų, gal laikraštį skaitys tėvai, kurių vaikai greitai bus studentais... Svarbu, kad jie žinotų, jog yra tokia studentų organizacija, kad galima susirasti tikinčius studentus, priklausyti tikinčių studentų bendruomenei, kurios vizija ir tikslas – skelbti Evangeliją netikintiems žmonėms. Šiuo metu tokių tikinčių žmonių yra Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, taip pat meldžiamės, kad Agapės judėjimas prasidėtų ir Klaipėdoje. Lietuvoje šiuo metu yra apie 16 didesnių universitetų ir kolegijų (neskaitant LCC), o Agapės tarnystė veikia 8 iš jų. Trokštame, kad Agapės judėjimas augtų tuose universitetuose, kuriuose jau veikiame, ir, žinoma, norime pasiekti likusius universitetus, kur dar nėra dvasinio judėjimo. Kai pasieksime visus universitetus, sieksime ir kolegijų. Mums reikia savanorių, mums reikia atvirų, Dievą ir žmones mylinčių širdžių. Melskitės už mūsų studentus ir visą Lietuvos jaunimą.
Mus galima rasti Facebooke: Agapė Vilnius. Nuo rugsėjo kviečiame apsilankyti ir šiuo metu atnaujinamame mūsų puslapyje agape.lt.
Ačiū už pokalbį. Linkime Dievo malonės šiame darbe.
Kalbino Sonata Aleksandravičienė