Jūs esate pasaulio šviesa. Neįmanoma nuslėpti miesto, pastatyto ant kalno. Ir niekas, uždegęs žiburį, nevožia jo indu, bet stato į žibintuvą, kad šviestų visiems, kas yra namuose. Taip tešviečia ir jūsų šviesa žmonių akivaizdoje, kad jie matytų jūsų gerus darbus ir šlovintų jūsų Tėvą, kuris danguje (Evangelijos pagal Matą 5 skyriaus 14–16 eilutės).
Skaitant šiuos Kristaus žodžius ne vieną kartą iškildavo klausimas: apie kokius gerus darbus Jėzus čia kalba? Ar tai stebuklingi išgydymai, ar pagalba vargstantiems, ir kodėl turėtume juos daryti? Iš kokių paskatų tie darbai turėtų kilti?
Vienu metu gerus darbus suvokiau kaip krikščioniško gyvenimo priedą – tarsi išorinį krikščionio rūbą ar prievolę. Į juos žvelgiau kaip į nurodymo vykdymą, o ne kaip į iš širdies kylantį gyvenimo būdą.
Skaitydamas Evangelijas, naujai atkreipiau dėmesį į tai, jog vienas iš pagrindinių dalykų, kurių mus moko Jėzus iš Nazareto, yra gailestingumas. Uoliausiai pamaldumo formos besilaikantiems savo amžininkams Jėzus sakė: Eikite ir pasimokykite, ką reiškia žodžiai: „Aš noriu gailestingumo, o ne aukos“ (Evangelijos pagal Matą 9 skyriaus 13 eilutė). Tačiau ne vien jiems Viešpats kalbėjo apie gailestingumą kaip būtiną dievotumo sąlygą, bet ir visiems kitiems. Galima išvardyti daugybę Jėzaus pamokymų, skirtų Jo pasekėjams, kuriuose Jis įvairiais būdais aiškino, kad būdami gailestingi vargstantiems, jie taps turtingi pas Dievą.
Parduokite savo turtą ir aukokite gailestingumo aukas. Įsitaisykite sau piniginių, kurios nesusidėvi, kraukite nenykstantį turtą danguje, kur joks vagis neprieina ir kandys nesuėda. Nes kur jūsų turtas, ten ir jūsų širdis (Evangelijos pagal Luką 12 skyriaus 33–34 eilutės).
Taigi mūsų geri darbai turi kilti iš gailestingos širdies. Kitu atveju jie gal kam nors ir padės, bet nebus pasaulio šviesa. Kaip prievolė atliekami geri darbai nepadaro tikinčiųjų tinkamesnių Dievui. Kai tikinčio žmogaus širdis kieta, ir iš jos nesilieja neužtarnauto Dievo gerumo įkvėpti kasdieniai gailestingumo darbai, toks tikintysis, darydamas visuomenės požiūriu gerus darbus, tampa panašus į Naujajame Testamente dažnai minimus fariziejus.
Neapsigaukime. Geri darbai tik tuomet iš tiesų geri, kai kyla iš gailestingos širdies. Tačiau patys savo jėgomis niekada netapsime iš tiesų gailestingi. Tikrą gailestingumą į širdį įskiepija Dievo Dvasia, mums susitinkant su Kristumi.
Gabrielius Lukošius