„Jūsų romumas tebūna žinomas visiems. Viešpats yra arti! “ (Fil 4,5)
Romumas yra savo jėgos, galios suvaldymas. Tai tėvas laikantis rankose naujagimį. Tai vaikas laikantis žiurkėną rankose. Romumas - tai teisusis, kuris nesididžiuoja prieš nusidėjėlį. Tai Dievas vaikščiojantis tarp nusidėjėlių. Tai Jėzus, kuris nemeta akmens į paleistuvę. Tai tėvas, kuris nebara nusikaltusio sūnaus, o pasėdi kartu su juo tyloje. Tai profesorius, kuris kantriai klausosi neišmanančio žmogaus paistalų ir jį myli. Tai žmogus, kurį draugas išdavė, o jis atsisako apkalbinėti savo draugą. Tai širdies nuostata laikyti save mažesniu už savo pašnekovą. Tai susivaldymas nesigirti prieš mažesnį ir silpnesnį. Tai leidimas lėtesniam už tave aplenkti tave. Tai būti prikaltu prie kryžiaus ir nesišaukti angelų pagalbos. Tai būti plakamu mylimųjų ir netraukti keršto kirvio. Tai pasitikėjimas Dievu ir atidavimas visų savo rūpesčių Jam. Tai leidimas Dievui vadovauti mums. Tai mūsų noras niekada nesakyti Dievui ne. Ir galiausiai tai - leidimas kitiems išsakyti mums savo kritiką ir pasiduoti kitų pataisymams. Tai yra tikroji išmintis ir kelias į šventumą.