Ateikite ir visi vaikščiokime Viešpaties šviesoje! (Izaijo pranašystės 2 skyriaus 5 eilutė).
Ką reiškia „vaikščioti Viešpaties šviesoje“? Dievo šviesą tam tikru aspektu galėtume palyginti su saulės šviesa mūsų platumose. Žiemą, kai saulė žemai ir šviesos nedaug, yra šalta, vandens telkiniai apsitraukia ledu, žemės paviršius sukietėja, apsninga. Pavasarėjant saulė kyla aukščiau, šviesos daugėja, ir tai lemia kitus pokyčius. Nėra taip, jog sniegas ir ledas lieka, o tampa tik šviesiau. Daugėjant šviesos, sniegas ir ledas tirpsta, žemė minkštėja, atgyja visa gamta. Panašiai ir Dievo šviesa mūsų širdyse: kuo jos daugiau, tuo mūsų širdys minkštesnės, tuo mes atviresni ir gailestingesni, tuo labiau branginame tiesą. Ateiti Viešpaties švieson, tai iš tiesų pasitikėti Juo, pamatyti Jo gerumą ir savo kietumą, sudužti Jo akivaizdoje. Kaip augalai atgyja saulės šviesoje, taip mes išsiskleidžiame dieviškojoje.
Tačiau ar visi dvasingumo mokytojai kalba apie tą pačią šviesą? Atrodytų, kas čia blogo, siekiant valdyti savo ateitį kreiptis į burtininkus, savo saugumo viltis sudėti į turtą, puoselėti stabmeldystę („Juk kiekvienas gali savaip garbinti Dievą“). Gal visa tai irgi galime pavadinti Viešpaties šviesa?Tikrai ne.
Mes esame sukurti ir pašaukti su Kūrėju bendrauti giliausia savo esybės dalimi, suvokdami, jog ateiname pas Tą, kurio nesugebame aprėpti, kuris neįsivaizduojamai didesnis ir tobulesnis už mus. O pasidarydami stabą, įtvirtiname savo turimą Dievo vaizdinį ir teigiame, jog patys viską nulemiame. Todėl stabmeldystė iš tiesų yra ne Kūrėjo, bet savęs garbinimas. Garbindami savo rankų darbus, mes garbiname save. Šiandien stabmeldystė įgauna kitokias formas negu praeityje, tačiau ji visuomet įtvirtina žmogų Dievo vietoje.
Tai yra žinia, kurią išgirdome iš Jo ir skelbiame jums, kad Dievas yra šviesa ir Jame nėra jokios tamsybės. Jei sakome, kad bendraujame su Juo, o vaikščiojame tamsoje, – meluojame ir nevykdome tiesos. O jei vaikščiojame šviesoje, kaip ir Jis yra šviesoje, mes bendraujame vieni su kitais, ir Jo Sūnaus Jėzaus Kristaus kraujas apvalo mus nuo visų nuodėmių (Apaštalo Jono Pirmojo laiško 1 skyriaus, 5–7 eilutės).
Gabrielius Lukošius