Aš esu Viešpats, Aš nesikeičiu... Malachijo 3,6
Kaip puiku, kad šiame permainingame gyvenime yra Tas, kurio neveikia jokie pokyčiai; Tas, kurio širdis nekinta, kurio kaktos nevagoja pokyčio raukšlės. Visa kita pasikeitė – viskas keičiasi. Pati saulė laikui bėgant nublanksta, pasaulis sensta; pradedamas vynioti susidėvėjęs rūbas; dangus ir žemė greitai praeis, jie sunyks, nusidėvės kaip drabužis. Bet yra Tas, kuris yra nemirtingas, kurio metams nėra pabaigos ir kuris nesikeičia. Tokį pasitenkinimą, kokį jaučia jūreivis po ilgo blaškymosi jūroje išlipęs į tvirtą krantą, jaučia ir krikščionis, kai šio vargingo gyvenimo pokyčiuose pastato savo tikėjimo koją ant tokios tiesos: „Aš esu Viešpats, Aš nesikeičiu“.
Stabilumas, kurį inkaras suteikia laivui, kai tas pagaliau prisitvirtina, yra panašus į tą, kurį suteikia krikščioniui viltis, įsitvirtinusi toje šlovingoje tiesoje. Su Dievu „nėra permainų ir nė šešėlio keitimosi“. Kokios Jo savybės buvo senovėje, tokios yra ir dabar: Jo jėga, Jo išmintis, Jo teisingumas nepasikeitė. Jis visuomet buvo priebėga žmonėms, tvirtovė sunkią dieną, tikra pagalba yra ir dabar. Jo meilė nepasikeitė. Jis pamilo savo tautą amžina meile. Myli juos dabar kaip visada. Ir kai visa, kas žemiška, ištirps paskutinėje ugnyje, Jo meilė vis dar bus jaunatviškai skaisti. Brangus yra užtikrinimas, kad Jis nesikeičia! Likimo ratas sukasi, bet jo ašis yra amžina meilė.
Mirtis skuba, neša kaitą,
Žmogų pakerta žūtis;
Jo malonė nepraeina,
Dievas – meilė, išmintis.
C. H. Spurgeon