Minimos šimtosios bolševikų atėjimo į valdžią Rusijoje metinės. Jie atėjo žadėdami socialinę lygybę, o tapo carinės Rusijos teismo įrankiais. Įrankiai pasirodė baisesni už nuteistą monarchiją. Mes ne bolševikai.
Kita praėjusio šimtmečio rykštė – nacionalsocializmas Vokietijoje. Hitleris skelbė pakelsiąs Vokietiją iš gėdingo žeminimo, patirto pralaimėjus pirmąjį pasaulinį karą. Didžioji dalis Vokietijos gyventojų jo valdymo pradžioje jį priėmė kaip Dievo siųstą tautos vadą. Tačiau viskas baigėsi dar didesniu pažeminimu. Žinoma, mes ne nacionalsocialistai.
Buvo dar daug kitų, žadėjusių taiką ir gerovę. Trumpam laikui tie vadovavimo gebėjimais apdovanoti žmonės patraukdavo paskui save ištisas tautas. Beveik visuomet jie skelbdavo, kad žino, ką reikia daryti, jog visiems būtų geriau, bet pasibaigus jų valdymui tautos atrodė kaip miškas po gaisro. Viena valdymo forma keičia kita, o laimingosios šalies vis nėra.
Mes ne jie. Manome, kad mums turėtų pavykti. Juk mes žinome, ką reikia daryti, kokius įstatymus priimti, ką uždrausti ir ką leisti. Tačiau per visą žmonijos istoriją niekam nepavyko sukurti valstybės, kurioje žmonės būtų laimingi ir kuri klestėdama gyvuotų iš kartos į kartą.
Kuriame mitus apie didingus praeities didvyrius ir bandome į juos lygiuotis, manydami, jog mums pavyks tai, kas jiems nepavyko. Tik vėl kartojame tą pačią klaidą – statydami laimingo gyvenimo statinį, išmetame Kūrėjo mums duotą kertinį akmenį. Eilinį kartą lipame ant to paties grėblio. Įtikiname save, kad patys esame iš niekur atsiradę visatos valdovai, ir mums nereikia Kūrėjo „diktatūros“.
Pasižiūrėkime į tolimoje praeityje tikinčio žmogaus pasakytus žodžius. Anuomet didelės minios akivaizdoje buvo stebuklingai pagydytas nuo gimimo luošas žmogus, ir vyrai, per kuriuos tas stebuklas įvyko, aiškino savo tautos vadovams, kaip tai atsitiko: Tautos vadovai ir Izraelio vyresnieji! Jeigu dėl gero darbo ligotam žmogui šiandien mus klausinėjate, kaip jis buvo išgydytas, tai tebūnie jums visiems ir visai Izraelio tautai žinoma: vardu Jėzaus Kristaus iš Nazareto, kurį jūs nukryžiavote ir kurį Dievas prikėlė iš numirusių! Jo dėka šis vyras jūsų akivaizdoje stovi sveikas. Jėzus yra ‘akmuo, kurį jūs, statytojai, atmetėte ir kuris tapo kertiniu akmeniu’. Ir nėra niekame kitame išgelbėjimo, nes neduota žmonėms po dangumi kito vardo, kuriuo turime būti išgelbėti (Apaštalų darbų 4 skyriaus 8–12 eilutės).
Gabrielius Lukošius