Žodžiai „nežinomas Dievas“ buvo pasakyti pirmojo amžiaus kultūros ir mokslo elitui. Tai įvyko Atėnuose – tų laikų intelektualiniame Romos imperijos centre. Vienas atvykėlis turgaus aikštėje skelbė sunkiai suprantamą žinią apie kažkokį dievą. Išsilavinę Atėnų žmonės pakvietė jį pristatyti savo pažiūras į miesto teismo salę.
Atėnuose buvo daugybė šventyklų įvairiausiems dievams. Patiems miesto gyventojams atrodė, jog tai ypatingo dvasingumo ženklas. Jie tikėjo, kad skirtingi dievai rūpinasi skirtingomis gyvenimo sritimis, bet visi yra vienos didelės dievų komandos nariai. Tas požiūris kažkuo panašus į mūsų laikais dažnai išsakomą mintį, jog visos religijos iš tiesų išpažįsta tą patį Dievą.
Tačiau atvykęs kalbėtojas (jo vardas buvo Paulius) labai nustebino savo klausytojus. Pripažinęs jų pastangas būti išskirtinai dvasingiems, jis paminėjo labai įdomų faktą – tarp daugybės šventyklų bei aukurų, skirtų įvairiausiems dievams, jis rado aukurą, pašvęstą Nežinomam Dievui.
Ir tuomet tiems intelektualiojo elito atstovams Paulius pasakė gąsdinančią tiesą: „Aš jums skelbiu žinią apie visų mūsų Kūrėją, kurio jūs nepažįstate. Tai įrodo daugybė šventyklų skirtingiems dievams. Tai, kuo jūs taip didžiuojatės, iš tiesų atskleidžia jūsų neišmanymą ir gėdą. Juk jūs esate sukurti pagal Dievo atvaizdą. Esate kilę iš Jo ir pašaukti Jį pažinti. Jūsų pačių poetai liudija jums apie tai. Jis viską sukūrė ir palaiko. O jūs patikėjote daugybe dievų ir esate įsitikinę, jog menininkų sukurti atvaizdai yra dievams patinkančios šventenybės.
Praeityje žmonės paklydo, nusisuko nuo savo Kūrėjo ir pradėjo garbinti kūrinius. Tas, kuris mus visus sukūrė, iki laiko leido tautoms elgtis, kaip joms patiko, bet dabar įsako pripažinti savo paklydimą, jo atsižadėti ir sugrįžti pas Kūrėją, nes visų žmonių teismo diena jau numatyta. Kūrėjas paskyrė žmonijos teisėją ir paliudijo apie jį, prikeldamas iš mirusiųjų“ (pagal Apaštalų darbų 17 skyrių).
Kristaus pasiuntinys apaštalas Paulius stovėjo to laiko intelektualų akivaizdoje. Išgirdę apie prisikėlimą iš numirusių keli žmonės rimtai sukluso, o kai kurie ėmė šaipytis, tuo akivaizdžiai parodydami, kad iš tiesų nepažįsta savo Kūrėjo. Jiems Jis ir liko Nežinomas Dievas.
Gabrielius Lukošius