Sausio 7 d. pas Viešpatį iškeliavo brangi sesuo iš Kuršėnų, poetė Angelė Kielienė. Atsisveikinimas su Angele vyko 2018 m. sausio 8 d., Kuršėnų evangelinėje bažnyčioje (Daugėlių g. 83). Išlydėjimas kapuose vyks 2018 m. sausio 9 d. Urna su velionės palaikais iš bažnyčios 13.00 val. bus išnešta į Micaičių kapines.
Nuoširdžiai užjaučiame Angelės dukrą Kamilę Sienkievič Kielaitę, kitus artimuosius, draugus, tikėjimo namiškius. Viešpats išlaisvino ją iš kančių ir paėmė ten, kur nebebus daugiau mirties, nei liūdesio, nei dejonės, nei skausmo daugiau nebebus, nes kas buvo pirmiau – praėjo (Apr 21, 4).
Tikėjimo žodžio bendrija
***
Angelės gyvenimo kelią gražiai apibendrina dar 2008 m. pristatant jos eilėraščių knygą „Kai gręšis vanduo į ugnį“ „Šiaulių krašte“ skelbtas straipsnelis:
A. Kielienė gimusi Milvydų kaime (Kuršėnu kaimiškoji seniūnija), namelyje prie geležinkelio.
Mokslas pradinėje mokyklėlėje, kurios jau nebėra, po to — mokslas Kuršėnuose. Baigus vidurinę — mokslas Šiaulių pedagoginame institute — pasirinkta piešimo, braižybos, darbų specialybė. A. Kielienė mano, kad šį pasirinkimą lėmė trauka grožiui.
Darbas Vaikų globos namuose su vaikais, daugelis kurių, anot A. Kielienės, „gyvenime buvo patyrę daug daugiau, negu aš“ ir kuriems nelabai tegalėdavusi padėti.
1988-aisiais užklupo liga, iš savo gniaužtų nepaleidžianti iki šiol.
Gal ta patirtis, autorę atlydėjusi prie brandaus eilėraščio, ir lėmė, kad jos kūryba — begalinis rausimasis savyje, ieškant atsakymo anaiptol ne į asmeninius, bet kiekvieno būtyje iškylančius klausimus. Poetės kūryboje šmėsteli ir vaikystės, ir gamtos spalvos, bet visa tai ne peizažo, bet autorės atsivėrimo sau ir skaitytojui dalis, tarkime, kad ir rytmetį, kai ‑ Mintys pailsi nuo savęs,/ susiliedamos/ su ryto pušimis“ .
A. Kielienė sako, kad, supratusi, jog niekas, nei gydytojai, nei dar kas nors, jai nepadės ir jog turinti pagalbos nueiti pas tą, nuo kurio viskas prasideda — pas Dievą. Paprašiusi atleidimo ji gyvenime pajutusi švelnią gerą ranką.
Religinis motyvas poetės kūryboje itin ryškus, daug jos idėjų iškyla iš Šventojo Rašto. Bet ir prie šios temos autorė prisiliečia ją giliai ir skausmingai apmąstydama:
Ar pranašas kalbėjo eilėmis?
Ar tik ugnies liežuviais?
Jie buvo
Žemės sūnūs. Arė lauką.
Vaikus augino ir bijojo.
Tik kraujas degė,
Laužydamas kaulus.
.www.skrastas.lt