Ekumeninei savaitei prasidėjus, sausio 25 d. vakarą, ekumeninės pamaldos vyko ir Kauno bažnyčioje „Tikėjimo žodis“. Šįkart pamaldose dalyvavo Kauno krikščionių bažnyčios, Kauno evangelikų krikščionių baptistų bažnyčios, Kauno krikščionių baptistų bendruomenės „Geroji naujiena“ ir bažnyčios „Naujoji karta“ pastoriai ir tikintieji.
Pamaldų pradžioje žvilgsnius į Viešpatį kreipti padėjo bažnyčios „Tikėjimo žodis“ šlovintojai, kuriems talkino ir brolis iš baptistų bendruomenės „Geroji naujiena“.
Pirmasis kalbėjo ir šios bendruomenės („Geroji naujiena“) pastorius Artūras Pučkovas. Jis pasidžiaugė, kad bažnyčia „Tikėjimo žodis“ Kaune tikrai puoselėja ekumeniškumą: kartą per mėnesį skirtingų Kauno bendruomenių pastoriai renkasi į Maldos pusryčius „Tikėjimo žodžio“ raštinėje, jau kelerius metus iš eilės čia rengiamos ekumeninės pamaldos. Pastorius prisipažino, kad jau ilgą laiką siekia pažinti Dievo meilę, kuri yra kitokia nei žmogiškoji. Jis pasirėmė Laiško efeziečiams 3 skyriaus 14–21 eilutėmis ir pacitavo teologą Džoną Stotą, kuris yra pasakęs: „Kad galėtume suvokti Dievo meilę – jos plotį, ilgį, gylį ir aukštį, – mums reikalingi visi šventieji.“ Taip, mes visi esame skirtingi, skiriasi ir mūsų patirtis, mūsų pažinimas, todėl mes ir reikalingi vieni kitiems, kad geriau pažintume Viešpatį ir Jo meilę.
Antrasis kalbėjęs Evangelikų krikščionių baptistų bažnyčios pastorius Vladimiras Sereda prisiminė, kad kai daugiau nei prieš tris dešimtmečius jis su žmona atvyko į Kauną, čia rado tik keletą pavienių tikinčiųjų, o dabar Kaune yra nemažai evangelinių bendruomenių. Pastorius atkreipė dėmesį, kad sekdami paskui Kristų ir norėdami išlikti Dievo vaikais mes susiduriame su įvairiais iššūkiais. Jis išskyrė šiuos tris: 1) Įtikėję Kristų mes turime įsitvirtinti Tiesoje – Dievo žodis turi tapti mūsų gyvenimo pagrindu. 2) Esame pašaukti skelbti Evangeliją pasauliui – mylėti ir patarnauti žmonėms. Tad peržiūrėkime savo prioritetus, kad tarnautume Dievui ir aplinkiniams žmonėms. 3) Nepaprastai svarbu stiprinti krikščioniškos šeimos sampratą. Svarbu, kad sutuoktiniai stiprintų savo santykius, pašvęstų Viešpačiui savo vaikus, kad jie taip pat pažintų Viešpatį ir tęstų mūsų darbus.
Pastoriaus padrąsinti nepailsti ir toliau daryti Dievo darbus, nes Viešpats tikrai sustiprina ir atgaivina Jį mylinčius ir Jo laukiančius (Iz 40, 26–31), vėl šlovinome Viešpatį giesmėmis, tik šįkart rusų ir lietuvių kalbomis – drauge su bažnyčios „Naujoji karta“ šlovintojais.
„Naujosios kartos“ bažnyčiai Kaune vadovauja misionierius iš Ukrainos, pastorius Igoris Medvedevas. Pacitavęs Fil 3, 8–14, jis susirinkusiuosius ragino visuomet turėti tikslų ir siekinių. „Kol siekiame tikslų, tol gyvename“, – sakė jis, primindamas apaštalo Pauliaus tikslą – daugiau pažinti Kristų ir tarnauti žmonėms. Pastorius pastebėjo, kad veržtis į priekį dažnai mums trukdo arba pasitenkinimas, arba vakarykštės nesėkmės, praeity patirtos netektys. Bet nesiduokime suklaidinami – ženkime iš savo komforto zonos, neleiskime praeities nesėkmėms mus sulaikyti. Imkime pavyzdį iš apaštalo Pauliaus ir veržkimės daugiau pažinti Jį, tarnauti žmonėms, – ragino pastorius.
Toliau šlovinimo estafetę perėmė Evangelikų krikščionių baptistų bažnyčios šlovintojai.
Po kelių Viešpatį garbinančių giesmių į sceną užlipęs Kauno krikščionių bažnyčios pastorius Rytis Berūkštis dėkojo Dievui, kuris surenka mus draugėn ir kiekvieną kartą turi ką pasakyti kiekvienam iš mūsų atskirai ir visiems kartu. Jis kvietė atidžiau pažvelgti į nuo pradžios skambėjusią žinią, kurią priminė apaštalas Jonas: „Mes turime mylėti vieni kitus“ (1 Jn 3, 11–14). „Turbūt ne kartą pagalvojome: „Jei nebūtų to ar kito žmogaus, viskas būtų paprasčiau, geriau.“ Tačiau tuo metu, apie kurį čia kalba apaštalas Jonas, gyveno tik keturi žmonės, ir paprasta nebuvo – brolis nužudė brolį“, – kalbėjo pastorius, ragindamas prašyti Viešpaties praplėsti mūsų širdis ir mylėti vieniems kitus, rodyti tą meilę – daryti gera.
O pabaigoje kalbėjęs Kauno bažnyčios „Tikėjimo žodis“ pastorius Gabrielius Lukošius atkreipė visų dėmesį į įvykusį įvykį, kuris turi galią mus suvienyti, – Kristus mirė ir buvo prikeltas. „Jei žiūrėsime tik į save, pamatysime, kad mes patys esame bejėgiai: aš norėčiau matyti jus pagal savo atvaizdą, jūs – mane. Bet žiūrėdami į Kristų, esame keičiami – mumyse plečiasi Jo meilė ir vienybė. Tik žvelgdami į Jo atliktą darbą ir Jo Dvasiai veikiant, ateityje galime matyti save kaip aukojančius savo gyvybę už kitus“, – kalbėjo pastorius, tvirtindamas, kad siekinys pažinti nepažintą gyvenimą veda mus į priekį.
Pastorius Gabrielius pakvietė visus susirinkusiuosius bendrai maldai – kiekvienas pastorius dėkojo Dievui ir meldėsi už visus tikinčiuosius, bendruomenes, Kauną ir Lietuvą – kad Dievo Evangelija plistų ir pasiektų žmonių širdis, kad mūsų mieste ir šalyje būtų gerbiamas Viešpaties vardas, kad Dievo meilė skatintų mus daryti gerus darbus...
Pabaigoje neskubėjome skirstytis – visi draugiškai gėrėme arbatą, vaišinomės, bendravome. Dėkojame Viešpačiui už Jo meilę ir šią gražią tradiciją bent kartą per metus susirinkti ir drauge šlovinti Viešpatį – įdomu girdėti skirtingus giesmių vertimus, gera giedoti giesmes skirtingomis kalbomis ir džiaugtis Dievo darbu tarp mūsų. Jis yra Tas, kuris keičia širdis, kviečia į bendrystę ir įkvepia daryti gerus darbus.
P. S. Džiaugiamės, kad ekumeninei savaitei prasidėjus, sekmadienį, sausio 21 d., savo bažnyčios pamaldose sulaukėme svečių iš vienos katalikų parapijos Kaune – mus aplankė diakonas Audrius ir būrelis tikinčiųjų, panorę iš arčiau susipažinti su mūsų bendruomene. Jie ne tik klausė pamokslo, drauge šlovino Viešpatį, bet po susirinkimo mielai bendravo su mūsų bažnyčios tikinčiaisiais, išgirdo pastoriaus Gabrieliaus pasakojimą, kaip susikūrė mūsų bažnyčia.