Gražų Lietuvos 100 metų jubiliejų paminėjo ir Vilniaus „Tikėjimo žodžio“ bažnyčios tikintieji. Nors tautų ir valstybių amžiaus matai kiti, ir tokia graži sukaktis žymi tik valstybės jaunystę, mažajai mūsų Tėvynei per šimtą metų teko patirti labai daug. Priešiškai nusiteikusių galingų kaimynų smurtas, jų ketinimai visiškai ištrinti Lietuvą iš pasaulio žemėlapio ir, galiausiai, grėsmė patiems išsisklaidyti XXI a. pradžios pasaulyje be sienų... Kita vertus, nuo pat Lietuvos valstybės gimimo 1918 m. iki šių dienų galima įžvelgti tiek daug akivaizdžių Dievo malonės apraiškų ir Jo stebuklų, neįtikėtinų „Dovydo“ ir „Galijoto“ susirėmimų ir netgi porą prisikėlimų iš, rodos, tikros mirties. Visa tai teikia vilties ir stiprina tikėjimą mūsų šalies ateitimi, kuri, kaip ir visa, yra visagalio Dievo rankose... Juk tautos [Jam] yra kaip lašas kibire, kaip grūdelis svarstyklėse (Iz 40, 15).
Visi šie įvykiai, lūkesčiai, svajonės, viltys, tikėjimas, nusivylimas persipynė Tėvynei skirtose eilėse, kurias kūrė tiek tokie garsūs dainiai, kaip Maironis ir B. Brazdžionis, tiek ir nežinomi liaudies autoriai... Jie įsikūnijo melodijose, sugulė į daugeliui gerai žinomas dainas, skambėjusias tiek priespaudos metais, tiek prasidėjus išsilaisvinimo sąjūdžiui. Vilniaus bažnyčios šlovinimo komanda, vasario 15 d. pakvietusi į Patriotinių dainų ir maldos vakarą, atliko net keturiolika tokių dainų: Tautišką giesmę, „Kokia nuostabi, Lietuva esi“, „Mano kraštas“, „Raudoni vakarai“, „Oi neverk, motušėle“, „Pabudome ir kelkimės“, „Laisvė“, „Šaukiu aš tautą“, Jaunimo giesmę, „Baltas paukštis“, „Vai, ko nusižvengei“, „Dangus tau dovanojo aukštį“, „Lietuva brangi“, „Dieve, laimink Lietuvą“. Dainas atliko bažnyčios choras ir solistai bei muzikantai Vitalijus Beconis, Rita Brazaitienė, Raimundas Daugėla, Ričardas Daunovaričius, Viltė Daunoravičiūtė, Christoph Fuhrmann, Jūratė Kamarauskienė, Remigijus Kirijanovas ir Jonas Tumulis.
Tarp dainų Jurga Karosaitė vaizdžiai pristatė 1918 m. vasario 16-osios akto pasirašymo aplinkybes. „Tą dieną jokios šventės nebuvo. Išskyrus dvidešimt Tarybos narių ir gal kelis artimus jiems asmenis niekas nežinojo, kas pasikeitė. Didžioji istorija niekada nebūna didinga jos gimimo akimirką“, – kalbėjo Jurga primindama, kad bažnyčioje eksponuojama labai ribotu tiražu išleista Nepriklausomybės akto faksimilė. Vėliau maldos intencijas už Lietuvą išsakė kitos bendruomenės tikinčiųjų šeimos, pastoriai, tarnautojai.
Dėkokime Viešpačiui už malonę gimti, gyventi ir tarnauti šiuo laiku ir šioje tautoje tikėdami, kad ne dėl Jo aplaidumo buvome nublokšti į niekam nežinomą Europos užkampį, tačiau gavome privilegiją menkume apreikšti Jo didybę. Nors nedaug tarp mūsų kūno atžvilgiu išmintingų, nedaug galingų, nedaug kilmingų. Bet Dievas išsirinko, kas pasaulyje silpna, kad sugėdintų, kas galinga (1 Kor 1, 26-27).
Kviečiame pasigrožėti renginio akimirkomis nuotraukų galerijoje (fotografavo Geda Žyvatkauskaitė) ir „Facebook“ svetainėje peržiūrėti renginio transliacijos įrašą (bus prieinamas ribotą laiko tarpą).