Dievo žmones reikia išaukštinti. Iš prigimties jie labai sunkūs. Jie neturi sparnų arba jei turi, tai kaip tie balandžiai, ilgai tupėję garduose, - jiems reikia dieviškos malonės, kad galėtų pakilti aukštyn sidabriniais ar auksaspalviais sparnais. Šiaip jau žiežirbos kyla į viršų, bet nuodėmingos žmonių sielos krenta žemyn. O Viešpatie, „išaukštink juos per amžius“. Kitu atveju Dovydas sako: „Į Tave, o Viešpatie, aš pakeliu savo sielą“. Bet dabar jis jaučia būtinybę prašyti, kad ir kitų žmonių sielos būtų išaukštintos kaip jo.
Kai prašai šio palaiminimo sau, neužmiršk jo paprašyti ir kitiems.
Dievo žmones reikia išaukštinti trimis atžvilgiais. Reikia išaukštinti jų charakterį. Viešpatie, išaukštink juos, nepakęsk, kad Tavo žmonės liktų kaip pasaulio žmonės! Pasaulis piktojo pavergtas; išaukštink juos virš jo. Pasaulio žmonės trokšta sidabro ir aukso, malonumų, siekia patenkinti savo geismus. Viešpatie, pakylėk savo žmones virš viso šito, apsaugok, kad jie netaptų „mėšlo rinkėjais“, kaip Džonas Bunjanas pavadino aukso besivaikantį žmogų.
Tikintiesiems reikia sėkmės jų kovose. Kai jie grumiasi ir atrodo, kad jau kris, o Viešpatie, būk maloningas ir suteik jiems pergalę. Jeigu priešo koja jau prispaudė jų sprandą, padėk jiems sučiupti Dvasios kardą ir galiausiai laimėti kovą. Viešpatie, išaukštink savo vaikų dvasią kovos dieną, nepalik jų dulkėse pažemintų ir sutryptų. Neleisk priešui jų perdėm kankinti ir bauginti; o jeigu jie buvo taip labai prislėgti kaip Ona, tegieda apie gelbstinčio Dievo gailestingumą.
Mes taip pat galime prašyti savo Viešpaties, kad Jis juos išaukštintų paskutiniąją dieną. Išaukštink juos, vesdamas namo, pakelk jų kūnus iš kapo, prikelk sielas į savo amžinosios karalystės šlovę.
S. H. Spurgeon