Kiekviena šventė turi savo prasmę. Ji yra ženklas kažko labai svarbaus tiems, kurie švenčia. Mums, Lietuvos gyventojams, Vasario 16-oji yra Lietuvos valstybingumo atkūrimo šventė, diena kai buvo pasirašyta Nepriklausomybės deklaracija.
Kokia yra Velykų prasmė? Įvairūs žmonės skirtingai įprasmina šią šventę. Daliai žmonių tai – po žiemos atgyjančios gamtos šventė. Kitiems – tradicinė krikščioniška šventė, kurios metu pagrindinis dėmesys skiriamas šventiniam stalui. Dar kitiems tai – diena, kai ryte reikia nueiti į pamaldas, ruošiantis Velykoms atlikti velykinę išpažintį.
Tačiau ar daugelis iš mūsų aiškiai suprantame, jog švenčiame didžiausią pergalę žmonijos istorijoje, kai buvo sudaužyti dvasinės vergijos pančiai, panaikintos visos mūsų kaltės, paskelbta tikrosios laisvės deklaracija, visiems žmonėms atvertos Dievo karalystės durys?
Jėzaus Kristaus nukryžiavimas, mirtis ir prisikėlimas yra svarbiausias įvykis visatos istorijoje. Skamba labai garsiai, tačiau iš tiesų mes neturime tokių didelių žodžių, kuriais galėtume nusakyti šio įvykio reikšmę. Jis su nieku kitu nesulyginamas visatos, Žemės, žmonijos istorijoje ir kiekvieno žmogaus gyvenime.
Tikėjimas Kristumi, Jo mirtimi ir prisikėlimu atgimdo kiekvieną žmogų iš savanaudiškumo mirties. Pasižiūrėkime, kaip Naujojo Testamento autoriai išsako Viešpaties Jėzaus mirties bei prisikėlimo prasmę: Esate atpirkti nuo betikslio iš protėvių paveldėto gyvenimo būdo ne nykstančiais turtais, sidabru ar auksu, bet brangiuoju krauju Kristaus, to Avinėlio be kliaudos ir dėmės. Jis buvo numatytas dar prieš pasaulio sutvėrimą, o apreikštas šiais paskutiniais laikais jums, per Jį įtikėjusiems Dievą, kuris prikėlė Jį iš numirusių ir suteikė Jam šlovę, kad jūs tikėtumėte ir viltumėtės Dievu (Apaštalo Petro Pirmojo laiško 1 skyriaus 18–21 eilutės).
Dievas išlaisvino mus iš tamsybių valdžios ir perkėlė į savo mylimojo Sūnaus karalystę. Jame mes turime atpirkimą Jo krauju ir nuodėmių atleidimą. Jis yra neregimojo Dievo atvaizdas, visos kūrinijos pirmagimis, nes Juo sutverta visa, kas yra danguje ir žemėje, kas regima ir neregima; ar sostai, ar viešpatystės, ar kunigaikštystės, ar valdžios, – visa sutverta per Jį ir Jam (Apaštalo Pauliaus Laiško kolosiečiams 1 skyriaus 13–16 eilutės).
Jis ištrynė skolos raštą su mus kaltinančiais reikalavimais, raštą, kuris buvo prieš mus, ir panaikino jį, prikaldamas prie kryžiaus. Jis nuginklavo kunigaikštystes bei valdžias ir viešai jas pažemino, triumfuodamas prieš jas ant kryžiaus (ten pat 2 skyriaus 14–15 eilutės).
Gabrielius Lukošius