Kodėl krikščionys švenčia Sekmines?
Kažkada, dar neįpusėjus pirmajam amžiui, septintą savaitgalį po Velykų, Jeruzalėje prasidėjo nauja era žmonijos istorijoje. Įvyko tai, ko niekada anksčiau nebuvo. Ant paprastų mirtingųjų nužengė Šventoji Dvasia. Kas nors gali papriekaištauti, kaip drįstu Jėzaus apaštalus vadinti paprastais mirtingaisiais. Prieš kokius ketverius metus iki to įvykio dauguma jų buvo žvejai, vienas – mokesčių rinkėjas, vienas – uolus tautinio išsivadavimo kovotojas, taigi paprasti žmonės.
Kodėl Šventoji Dvasia tuomet nužengė ant tų konkrečių žmonių – Jėzaus Kristaus mokinių, vyrų ir moterų, o ne ant visų Jeruzalės gyventojų, ir ką tai reiškia mums?
Daugeliui šiandien gyvenančių žmonių Sekminių istorija, užrašyta Naujajame Testamente, atrodo kaip prasimanyta legenda: Atėjus Sekminių dienai, visi mokiniai vieningai buvo vienoje vietoje. Staiga iš dangaus pasigirdo ūžesys, tarsi pūstų smarkus vėjas. Jis pripildė visą namą, kur jie sėdėjo. Jiems pasirodė tarsi ugnies liežuviai, kurie pasidaliję nusileido ant kiekvieno iš jų. Visi pasidarė pilni Šventosios Dvasios ir pradėjo kalbėti kitomis kalbomis, kaip Dvasia jiems davė prabilti (Apaštalų darbų 2 skyriaus 1–4 eilutės).
Tačiau būtent tą dieną, įkvėptas Dievo Dvasios apaštalas Petras paskelbė Dievo žodžius ne tik savo amžininkams, bet visoms ateities kartoms: Atgailaukite, ir kiekvienas tepasikrikštija Jėzaus Kristaus vardu, kad būtų atleistos jūsų nuodėmės, ir jūs gausite Šventosios Dvasios dovaną. Juk jums skirtas pažadas, taip pat ir jūsų vaikams, ir visiems toli esantiems, kuriuos tik pasišauks Viešpats, mūsų Dievas (ten pat 38–39 eilutės).
Dievas Šventoji Dvasia – meilės ir tiesos Dvasia – buvo ir tebėra suteikiama žmonėms, nuoširdžiai patikėjusiems Jėzumi Kristumi, Jo mirtimi už kiekvieno žmogaus nuodėmes ir prisikėlimu iš mirusiųjų. Ji atėjo, kad mes pažintume tikrovę, suprastume, kas esame, kokia mūsų gyvenimo prasmė ir viltis.
Šventoji Dvasia yra žmonijos mokytoja. Tik Jos padedami iš tiesų galime pažinti, kas toks yra Jėzus Kristus, ir ką Jo gimimas, gyvenimas, mirtis ant kryžiaus ir prisikėlimas reiškia kiekvienam žmogui.
Ji veda mus į atgailą, apšviečia mūsų sielas, atveria Šventojo Rašto prasmę ir keičia mus iš vidaus.
Gabrielius Lukošius