„Pašventink juos savo tiesa!“ (Jono 17,17)
Šventėjimas prasideda nuo atgimimo. Dievo Dvasia į žmogų įlieja naujos gyvybės ir jis tampa „naujas kūrinys“ Jėzuje Kristuje. Šis darbas, prasidedąs atgimimu iš naujo, toliau tęsiamas dviem būdais: apmarinimu, kai pažabojami ir suvaldomi kūno geismai, ir atgaivinimu, kai Dievo įlieta gyvybė tampa vandens šaltiniu, trykštančiu į amžinąjį gyvenimą. Tai vyksta kasdien ir yra vadinama „atkaklumu“. Tik Jis apsaugo krikščionis ir padeda jiems augti malonėje, turtėti gerais darbais Dievo garbei ir šlovei, o galiausiai tai atveda į tobulumą, į „šlovę“, kai visiškai apvalyta siela paimama gyventi su šventaisiais Didybės dešinėje aukštybėse. Bet Dievo Dvasia yra pašventinimo autorė, atliekanti regimą darbą, todėl ji neturėtų būti pamiršta. „Pašventink juos, - sakė Jėzus, - savo tiesa: Tavo Žodis yra tiesa“. Rašte yra labai daug vietų, rodančių, kad pašventinami esame būtent Dievo Žodžiu. Dievo Dvasia primena mūsų protams nurodymus ir tiesos doktrinas ir stipriai juos įsodina į mūsų širdis. Išgirsti ausimis, priimti širdimis, jie mus paveikia taip, kad jau ir mūsų pačių norai ir veiksmai džiugina Dievą. Tiesa mus pašventina. Ir jei mes negirdėsime, neskaitysime tiesos, negalėsime šventėti. Teisingai gyvendami judėsime į priekį tik tuomet, jei vis daugiau teisingai mąstysime. „Tiesos žodis – žiburys mano kojai ir šviesa mano takui“. Nemąstyk klaidingai: „Kiekvienas turi savo nuomonę“. Kiekvienas, kuris pradeda mąstyti klaidingai, anksčiau ar vėliau neišvengs ir nuodėmingų veiksmų. Tvirtai laikykis tiesos, nes tik tokiu būdu Dievo Dvasia tave pašventins.
C. H. Spurgeon