Menas būti moterimi

Ką reiškia būti moterimi?

Vienas iš nedaugelio dalykų, kurie man sukelia nemažai emocijų, yra svarstymas ar bandymas apibrėžti, ką reiškia būti moterimi, o ypač – krikščione moterimi. Visa apimantis moteriškumo supratimas įsiskverbia į tokią daugybę vaidmenų ir tarpusavio santykių, kad lengvai gali tapti mūsų savivertės matu. Mes įnirtingai priešinamės bet kam, kas grasina pajudinti mūsų pačių susikurtą moteriškumo pamatą.

 

          Kas svarbu šiandien?

 

Pastaruoju metu daug dėmesio skyriau Biblijos studijoms – tyrinėjau, kaip Biblijoje vertinamas moteriškumas, lyčių nesutarimai... Vieną vakarą atsisėdau ir pradėjau įnirtingai dėlioti savo mintis ir įžvalgas į prasmingus, paveikius žodžius ir sakinius, kurie padėtų išanalizuoti ir „išspręsti“ problemas...

Bet vieną akimirką sustojau. Pažvelgiau į aistringai užrašytus žodžius ir sudvejojau. Ne tiek pačiais žodžiais, bet tuo, kas slypėjo už jų. Kodėl aš taip įsikibusi laikausi šių įmantrių teologinių idėjų? Ar jos ką nors pakeis, kai nuėjusi miegoti, atsibusiu ryte? Ar mano diena bus kitokia? Ar būsiu kitokia žmona, mama, draugė? Kai saulė patekės, aš vėl susidursiu su tais pačiais sunkumais ir nuodėmėmis. Nenoriu, kad į bendrą triukšmą įsilietų dar vienas tolimas ir neaiškus balsas.

Taigi padėjau užrašus į šalį ir vis dar grumdamasi su Dievu atsiguliau miegoti. Ką būtent dabar aš turiu žinoti apie moteriškumą? Kai iš ryto pabudau paliesta naujos nuostabios Dievo malonės, pakilus iš lovos mano mintyse sukosi tik vienas klausimas: „Kaip man šiandien būti nuostabia moterimi ir atspindėti Dievo grožį?“

 

          Vis iškylantis klausimas

 

Kaip aš šiandien atspindėsiu Dievo grožį? Nesvarbu, kokia būtum – jauna žmona ar senelė, vieniša ar ištekėjusi, aštuoniolikos ar aštuoniasdešimties, – turėtume nuolat užduoti sau šį klausimą ir nuolat ieškoti į jį atsakymo.

Tai buvo svarbu tada, kai mojavau savo vaikams, autobusu išvažiuojantiems į mokyklą, ir tada, kai ilgiausiai sėdėdavau ir mokydavau juos namuose. Tai buvo svarbu tada, kai paromis dirbau padavėja, kai Vašingtone rengiau karinius planus masinio naikinimo ginklams įveikti, ir tuomet, kai keičiau vaikams sauskelnes ir bandžiau tramdyti susierzinimą, visą laiką būdama su jais namuose.

Mes įsivaizduojame, kad tobulai apibrėžta tapatybė, lyg kruopščiai parinkta tatuiruotė ant rankos, paženklins mus taip stipriai, kad tai pakeis visą mūsų pasaulio supratimą. Mes tikime, kad būtent ideologijos ar „etiketės“ padarys mus klusnesnėmis ar geresnėmis žmonomis, vargšams ir prispaustiems jautresnėmis asmenybėmis.

Per dažnai skirtingas biblinio moteriškumo suvokimas trukdo mums pamatyti, ką reiškia atspindėti nuostabų Dievo paveikslą šią akimirką ir visur, ką mes darome, rašome ar sakome.

 

          Papasakokite  apie nuostabų Dievą

 

Mūsų, moterų, stiprybė, grožis, vertė ir tapatybė kyla iš mūsų Kūrėjo, kurio atvaizdą atspindime, o diskusijos apie lyčių skirtumus kilo tik XX a. Mano Kūrėjas iš anksto nusprendė, kas būsiu, kai savo rankų prisilietimu teikė man pavidalą. Sąmoningai kurdamas mus, kad atspindėtume skirtingas Jo grožio briaunas, Jis nusprendžia, kokia bus kiekviena moteris.

Ką šiandien reiškia būti tobula moterimi? Tai reiškia su galia ir užsidegimu pasakoti tą istoriją, išaukštinti Kristaus grožį ir džiaugtis Dievo džiaugsmu, kad kiekviena iš mūsų savaip atspindime Dievą.

Šėtonas nekenčia grožio ir to, kas jį atspindi. Jis daro viską, ką gali, kad sunaikintų grožį, išprievartautų, prislėgtų, iškreiptų, kad žmogaus gyvenimas atspindėtų ne Dievą, o žlugusį pasaulį. Jei jis negali sunaikinti moteriškumo, tai bent sieks ir bus patenkintas matydamas, kaip leidžiame laiką dėl to besipešdamos ir apie tai rašydamos. Velnias bus laimingas matydamas mus besiginčijančias dėl to, kokio moteriškumo mes norime, nes taip nukreips dėmesį nuo paties moteriškumo. Kiekvieną kartą, kai svarstysime, „kaip to pasiekti“, mes nesutarsime, ginčysimės ir niekaip nepriartėsime prie to, kad noriai patikėtume savo gyvenimą Dievui, kad ir kur Jis mus vestų.

 

         Mažytė beribio paveikslo dalis

 

Mes dažnai viską darome atvirkščiai – sutelkiame dėmesį, kad pateiktume save pasauliui kaip savo pasirinktos ideologijos atspindžius, pamiršdamos, kieno paveikslą buvome sukurtos atspindėti. Dievo šlovė turi persmelkti viską, ką mes darome, – būtent tai ir reiškia panašėti į Kristų.

Bet kaip tai turėtų atrodyti?

Kadangi mūsų grožio šaltinis yra amžinas ir begalinis Dievas, mes niekada nenutapysime tobulos biblinės moters paveikslo. Jei pažinsime savo grožio ir tobulumo Šaltinį, gebėsime įžvelgti prasmę mažuose dalykuose ir nusižeminsime dideliuose. Tikrasis grožis nėra subjektyvus (yra dalykų, kurie nėra gražūs), jis yra begalinis, todėl yra daugybė būdų atspindėti mūsų Kūrėją.

Tai gali reikšti, kad aš nustoju laikytis įsikibusi tam tikrų dalykų, kai ginčijuosi su savo vyru. Tai reiškia suprasti, kur nuklysta mano mintys, kai esu supykusi ar sunerimusi. Tai reiškia ieškoti ne savo, bet Dievo karalystės, laikyti savo kūną šventykla, o ne stabu (1 Kor 6, 19). Tai reiškia liūdėti dėl savo nuodėmių, bet džiaugtis, kad Dievas jas atleidžia. Tai reiškia atidėti mažiau reikšmingus dalykus, kai reikia apkabinti vaiką ar paskaityti jam knygą, ir leisti, kad tuos pačius dalykus padarytų kitas žmogus, jei Dievas man paveda kitas pareigas. Tai gali reikšti, kad leidžiu vadovauti kitiems, nors jaučiuosi labiausiai tam pasiruošusi, ar imu vadovauti, kai jaučiuosi visiškai tam nepajėgi, nes Dievo jėga yra ištobulinama silpnume (2 Kor 12, 9). Aš tyliu, kai norėčiau rėkti, ir garsiai skelbiu, kai nedrįsčiau net sušnabždėti. Aš tarnauju kitiems, kai man pačiai labiausiai reiktų pagalbos, ir sustoju, pastebėjusi, kad tarnystė veda žmones prie manęs, o ne prie Kristaus. Tai reiškia, kad kiek įmanoma tobuliau dirbu savo darbą ir parodau, kad mano moteriškumas ir jo grožis yra Dievo Dvasios vaisiai manyje, o ne mano siekinys.

 

      Menas būti moterimi

 

Toks yra biblinis moteriškumas – menas būti moterimi, jei norite taip pavadinti. Tai reiškia  tikrųjų gyventi taip nuostabiai ir gražiai, kad mūsų gyvenimo simfonija trauktų kitus prie begalinio Kūrėjo grožio, gelbėdama juos nuo gundančių pasaulio sirenų dainų – jų paviršutiniškas, laikinas grožis tik subjauroja ir sužlugdo.

Menas atspindi kūrėją, bet niekada jo nepranoksta. Tad tik tada, kai atsikėlusios ryte trokštame visais savo darbais ir poelgiais būti šedevru, atspindinčiu Kūrėją Jo šlovei, mūsų ištikimybė bus vertinga ir amžinybėje.

 

Iš www.desiringgod.org

vertė Jurga Domarkaitė