Nepaprastai šiltą ir saulėtą gegužės 13 dieną Tikėjimo žodžio bendrijos Aukštaitijos krašto tikintieji keliavo maršrutu Utena–Vyžuonos–Svėdasai–Salamiestis–Biržai–Papilys–Astravas–Biržai. Ekskursiją keliautojams vedė istorikas, doc. dr. Deimantas Karvelis, kuris visos kelionės metu pasakojo apie garsią LDK didikų giminę – Radvilas. Radvilos iškilo XV a. ir išliko viena įtakingiausių giminių Lietuvos Didžioje Kunigaikštystėje iki XVIII a. pabaigos. Jie buvo viena turtingiausių giminių Europoje ir vieninteliai iš Lietuvos didikų giminių nuo 1547 m. turėjo Šventosios Romos imperijos kunigaikščių titulą. Ekskursijos metu tikintieji artimiau susipažino su Biržų linijos Radvilų giminės atšaka, kurios pradininkas buvo Mikalojus Radvila Rudasis (1512–1584 m.).
Kelionės pradžioje ekskursantai aplankė Vyžuonų miestelį, kuris Reformacijos laikais priklausė Radvilų giminei. Pirmoji katalikų bažnyčia Vyžuonose buvo pastatyta 1406 m., vėliau Radvilos jos vietoje buvo pastatę evangelikų reformatų bažnyčią, kurios rūsiuose anksčiau buvo palaidotas Kristupas Radvila Perkūnas (1547-1603 m.). XVI–XVII a. Vyžuonose kelis dešimtmečius vyko kovos tarp katalikų ir evangelikų reformatų. Radviloms taip pat priklausė Svėdasų dvaras. Apie 1574 m. Svėdasuose Radvilos Juodojo rūpesčiu buvo pastatyta evangelikų reformatų bažnyčia. Ekskursijos gidas dr. D. Karvelis Svėdasų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios šventoriuje įdomiai pasakojo apie Svėdasuose vykusias Kristupo Radvilos Perkūno šermenis ir kitus evangelikams svarbius įvykius. Daugeliui tikinčiųjų buvo naujiena išgirsti, jog Radvilų kartografas Juozapas Narunavičius 1645 m. sudarė Svėdasų planą, kuriame matyti, jog XVII a. miestelyje buvo 7 gatvės, išeinančios iš keturkampės aikštės. Svėdasuose ekskursijos dalyviai taip pat aplankė Svėdasų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčią (pastatyta 1794 m.) ir grafų Marikonių statytą koplyčią–mauzoliejų.
Toliau keliautojai patraukė į Salamiestį, kuris priklausė kunigaikščiams Radviloms ir Radvilų dinastijos klestėjimo laikais buvo vienas iš Reformacijos centrų. Ši istorinė evangelikų reformatų lietuviška parapija šaltiniuose pirmą kartą paminėta apie 1583 m., o Radvilų įkurti reformatų maldos namai minimi 1673 m. inventoriuje. Parapija pergyveno ir išsilaikė per sunkiausią XVIII a. vidurio kontrreformacijos laikotarpį bei išliko šalia kitų Biržų krašto evangelikų reformatų parapijų. Kunigą Radvilos išlaikydavo iš savo iždo. Pamaldos buvo laikomos lietuviškai. Ekskursantai sužinojo, kad miestelyje būta didžiulių religinių nesutarimų, todėl reformatų maldos namai su klebonija buvo apiplėšti, sumušti pamokslininkai. Tikintiesiems Salamiesčio evangelikų reformatų bažnytėlės duris atrakino Biržų evangelikų reformatų Bažnyčios kunigas Rimas Mikalauskas. Medinė Salamiesčio evangelikų reformatų bažnyčia (pastatyta 1830 metų) – visai nedidelė, tačiau sovietmečiu ji nebuvo uždaryta. Keliautojams bažnytėlėje buvo smagu klausytis ne tik dr. D. Karvelio ir kun. R. Mikalausko pasakojimų apie kadaise buvusius šlovingus reformacijos laikus, bet ir patiems šlovinti Viešpatį. Giesmes tikintiesiems giedoti padėjo Algis Gervė iš Utenos ir Jonas Grunda iš Ignalinos.
Ekskursantai aplankė Biržų rajone esančią karstinę Karvės olą ir Kirkilų apžvalgos bokštą. Aukštaitijos regiono tikinčiuosius karstinė smegduobė nustebino savo 12,6 metrų gyliu, o Kirkilu apžvalgos bokštas – karstinių ežerėlių grožiu ir nuo 32 metrų aukščio bokšto atsiveriančiais vaizdais.
Su didžiausiu susidomėjimu ekskursijos dalyviai klausėsi gido Deimanto Karvelio pasakojimo apie Radvilų giminę Biržų krašto muziejuje „Sėla“, kuris įsikūręs Biržų pilies kunigaikščių Radvilų reprezentaciniuose rūmuose. Ekspozicijų salėse keliautojai susipažino su Biržų krašto priešistore, miesto ir pilies, kunigaikščių Radvilų ir grafų Tiškevičių XVI a.-XX a. istorija. Muziejuje saugoma Brastos Biblija, išleista Mikalojaus Radvilos Juodojo (1515–1565 m.), vienas pirmųjų III Lietuvos Statuto leidimų lenkų kalba (išverstas apie 1614 m.), Biržų pilies ir Biržų senamiesčio archeologiniai radiniai, tarp jų XVI a.-XVIII a. koklių kolekcija. Muziejuje Aukštaitijos regiono krikščionys pamatė vienintelę Lietuvoje atstatytą autentišką XVII a. pabaigos koklinę krosnį.
Papilio miestelyje tikintieji aplankė 1907 m. statytą mūrinį mokyklos pastatą, kuriame nuo 1915 m. trejus metus mokytojavo poetas Kazys Binkis, ir Papilio evangelikų reformatų bažnyčią. Ekskursijos pabaigoje keliautojai pasivaikščiojo po Astravo dvaro sodybą. Astravo rūmai pastatyti Širvėnos ežero pusiasalyje ir patogiai pasiekiami iš Biržų pėsčiomis Širvėnos ežero tiltu (kuris driekiasi net pusę kilometro). Dvarą įkūrė Tiškevičiai, įgiję Biržus XIX a. pradžioje. Paskutinis turistinis objektas, kurį apžiūrėjo Aukštaitijos evangelinių bažnyčių tikintieji, buvo Biržų evangelikų reformatų bažnyčia. Biržų evangelikų reformatų bažnyčios statinių kompleksas 2013 m. įrašytas į Kultūros vertybių registrą. Kompleksą sudaro bažnyčia, klebonija ir tvora su vartais. Biržų evangelikų reformatų bažnyčią aprodė ir apie jos parapijos tikinčiųjų veiklą pasakojo šios evangelikų reformatų bažnyčios kunigas Rimas Mikalauskas.
Aukštaitijos krašto evangelinių bažnyčių tikintieji iš ekskursijos Reformacijos keliais grįžo pavargę, bet su puikia nuotaika. Nuoširdžiai dėkojame visiems, suorganizavusiems ir prisidėjusiems prie šios įdomios kelionės.
_64x64_9de.jpg)
