Akmeniškių kelionė į Egiptą

Grupelė Naujosios Akmenės bažnyčios tarnautojų, kartu su pastoriumi Mindaugu Palioniu, rugpjūčio pradžioje keliavo po Egipto žemę. (Tai jau antra tokia mūsų kelionė, pernai pabuvojome Turkijoje).
Stengėmės ieškoti pigesnių kelionės galimybių, tad teko keliauti pačiu karščiausiu metu - 40-45 laipsnių(pavėsyje)kaitra lydėjo mus visą kelionę.

Egiptas-kontrastų šalis. Joje dera didinga praeities civilizacija bei nūdienos politiniai neramumai ir skurdas. Vietiniai gyventojai nežino, kas yra socialinė pagalba: pensijos, pašalpos. Nėra net adresų, tik gatvių pavadinimai. Gan plačiai išsikerojęs kyšininkavimas ir korupcija ir gan plačiai. Nenuostabu, kad vargšai prekeiviai įkyriai siūlo pirkti prekes, o paslaugų sferos darbuotojai už kiekvieną menką darbelį (pvz., tualete paduoti popieriaus) reikalauja dolerių. Tačiau, tai ką pamatėme ir patyrėme Egipte, viršijo mūsų lūkesčius. Prieš mėnesį, dėl politinių neramumų, niekas mūsų nebūtų įleidę į Kairą. Mums pasisekė - išvydome didingas piramides, apsilankėme garsiajame Kairo muziejuje, matėme faraonų sarkofagus, mumijas, prabangius jų daiktus, Tutanchomono auksinį kambarį.

95 proc. Egipto teritorijos sudaro dykuma, tad kelis procentus žaliosios teritorijos pamatėme ilgiausios pasaulyje upės Nilo pakrantėse. Čia mus pasitiko Liuksoras - didingas karalių slėnis, su gigantiškomis faraonų kapavietėmis, Mirusiųjų miestu, didžiausia pasaulyje šventykla, kurioje buvo balzamuojami to meto didžiūnai. Šiose vietovėse kažkada viešpatavo Ramzių dinastija. Įdomu tai, kad kiekvienoje kapavietėje ant sienos aiškiai matosi išlikę spalvoti Mirusiųjų knygos piešiniai.

Kelionė kupranugariais ir svilinantis dykumos karštis leido pajusti dalelytę beduinų gyvenimo ritmo. Egipte priskaičiuojama apie 15 milijonų beduinų. Šie Abraomo palikuonys yra klajokliai, neturintys nei pasų, nei išsilavinimo, nepritampantys prie nūdienos civilizacijos.

Sekmadienį, kaip įprasta, apsilankėme krikščionių koptų bažnyčioje (krikščionys Egipte sudaro apie 15 proc. gyventojų). Pamaldos buvo gan ortodoksiškos, įdomus senovinis, rytietiško stiliaus giedojimas. Tačiau pati atmosfera buvo laisva, nuoširdi. Pabaigoje, visa bendruomenė laužė duoną ir ja dalijosi, na ir mes, lietuvaičiai, tapome šios bendrystės liudininkais ir dalininkais.

Buvo smagu keliauti su puikia draugija. Kartu pliuškenomės Raudonojoje jūroje, kurią Mozė buvo praskyręs ir išvedė Izraelio tautą. Tai viena iš skaidriausių jūrų pasaulyje. Kai maudydavomės paplūdimyje, matydavome fantastiško grožio įvairiaspalvius koralinius rifus. Na ir kas, kad beveik visi susirgome „Egipto liga“. (Tai liga, kai didesnę dienos dalį praleidi tualete, o lietuviški vaistai nepadeda). Bet nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Užtat vaistinėje, atėję nusipirkti vaistų (mat tik egiptietiški padeda) susipažinome su vaistininkais, kurie pasirodė besą krikščionys. Visi glėbesčiavomės, džiaugėmės vieni kitais. Jie mums pavydėjo, kad Lietuvoje beveik nėra musulmonų, o mes stebėjomės kaip nelengva išlikti krikščioniu Egipte, koks turi būti stiprus tikėjimas.

Tad pilni įspūdžių grįžome namo. Gaila, kad nepavyko pabuvoti ant Sinajaus kalno, bet ką gali žinoti, gal Viešpats išpildys ir šią svajonę.

Džiaugiamės, kad visi kartu galime ne tik tarnauti, bet ir keliauti.