„Aš džiaugsiuosi Viešpačiu, džiūgausiu savo išgelbėjimo Dievu“ (Hab 3, 18)

Šia Šventojo Rašto eilute rėmėmės organizuodami 2015 metų Kauno bažnyčios „Tikėjimo žodis“ Palapinių šventę. Liepos 3-5 dienomis Kauno regiono tikintieji buvo kviečiami į Prienų raj. esančią Šaltupio sodybą. Nustebino nemažas dalyvių skaičius. Nors šiais metais svečių atvyko nedaug ir beveik visi palapinių šventės dalyviai buvo kauniečiai, tačiau stovyklautojų buvo daugiau nei 150. Malonu, kad sulaukėme didelio būrio jaunuolių, kurie į šventę atsivežė puikią nuotaiką, jaunatvišką polėkį. Būtent jaunuoliams ir buvo patikėta paskelbti Palapinių šventės pradžią. Puikia nuotaika jie užkrėtė visus Palapinių šventės dalyvius, todėl buvo gera žaisti žaidimus, susipažinti bei sužinoti vienam apie kitą daugiau, nei žinojome iki šiol. Vakare visi broliškai vakarieniavome, bendravome. Vėliau pirties mėgėjai galėjo džiaugtis pirties teikiamais malonumais, išsimaudyti baseine ar tvenkinyje.

Šeštadienio rytą visoje stovyklos teritorijoje suskambo muzika - ženklas, kviečiantis prisijungti prie bendros veiklos, o šįkart tai buvo kvietimas į mankštą. Susirinko nemažas būrys norinčių pasimankštinti. Pasimankštinę visi pusryčiavome, o po to rinkomės sodybos klojime. Tikinčiųjų susirinkimą, kuris prasidėjo Dievo garbinimu, tęsė pastorius Gabrielius, kurio aiškus ir detalus mokymas apie Vandens krikštą dar labiau paskatino krikštytis ne tik jau apsisprendusius ir būtent dėl to į šią šventę atvykusius brolius bei seseris, bet dar ir dvejojančius tikinčiuosius. Išklausę mokymo visi šlovinome Viešpatį ir nuoširdžiai džiaugėmės kiekvienu besikrikšijančiu Dievo vaiku, kurių tą popietę buvo dvylika.

Vėliau vyko bendri šventiniai pietūs, kuriuos visiems Palapinių šventės dalyviams pasiryžo pagaminti keli broliai bei seserys. Nors pamaitinti per 150 žmonių buvo nemažas iššūkis, tačiau su Viešpaties ir tikinčiųjų pagalba pavyko jį įveikti - neliko nė vieno alkano, visi buvo pamaitinti sočiu troškiniu ir nesirūpindami galėjo dalyvauti tolesnėje programoje - diskusijose. Pasidaliję į grupeles, pagal pateiktus klausimus nagrinėjome 51 psalmę. Visi priėjome prie bendros išvados - Dievui patinka sudužusi ir nusižeminusi širdis, kurios Jis nepaniekins.

Po diskusijų visi sugužėjome į klojimą, kur kiekviena grupelė pristatė dar vienos užduoties sprendimą. Buvo įdomu matyti, kokie visi esame skirtingi ir kaip skirtingai galime perteikti net tuos pačius dalykus. Nustebino gebėjimai vaidinti ar kitaip perteikti užduočių atsakymus.

Po diskusijų turėjome šiek tiek laisvo laiko: vaikai ir ne tik vaikai pūtė milžiniškus muilo burbulus bei šėliojo juos gaudydami, kiti žaidė tinklinį ar krepšinį, maudėsi. Na, o vakare, pasportavę ar pailsėję, vėl rinkomės į klojimą garbinti Viešpatį - gera džiaugtis savo išgelbėjimo Dievu ir Jį šlovinti! Vakarop laukė pirtis ir didžiulis laužas, kuriame buvo galima išsikepti bulvių ar kitų skanumynų.

Sekmadienio rytą į šventę atvyko dar daugiau tikinčiųjų. Pastorius Gabrielius ragino garbinti Viešpatį ne dėl to, kad Jis yra geras, kad gauname iš Jo tai, ko mums reikia, bet dėl to, kad Jis yra to vertas. Vertas dėl to, kad Jis yra. Tai ir yra garbinimas dvasioje ir tiesoje - visa esybe, visu gyvenimu, savo elgesiu garbinti Tą, kuris mus sukūrė. Juk Tas, kuris sukūrė, geriausiai žino, ko mums reikia. Kai tai suprantame, suvokiame, kad visas gyvenimas yra Jame.

Po pamokslo dalyvavome Viešpaties Vakarienėje, aukojome dešimtines. Vėliau dar ilgai netilo džiaugsmingo bendravimo garsai, niekas nenorėjo skirstytis - oras buvo puikus, tad tikintieji ir toliau leido laiką bendraminčių apsuptyje.

Palapinių šventę organizavusiai grupei buvo užduotas klausimas: Kur slypi Palapinių šventės sėkmės paslaptis? Supratome, kad tikintieji nori bendrauti, drauge leisti laiką ir šlovinti Viešpatį. Čia yra gera, nes kiekvienas priimamas toks, koks yra: tiek senas, tiek jaunas, tiek studentas, tiek mama su mažyliais.

Nors ruošiantis šiai palapinių šventei ir buvo iškilę įvairių nesklandumų, tačiau dar ir dar kartą įsitikinome, kad nėra geresnio pasirinkimo, kaip pasitikėti Dievu - tai, ko negalime mes, gali Jis.

Dėkojame kiekvienam atvykusiam, dalyvavusiam, prisidėjusiam, pagelbėjusiam, na ir lauksime visų kitoje Palapinių šventėje!