Tokiais psalmės žodžiais norisi apibūdinti šių metų balandžio 14-17 d. vykusios Vilniaus bažnyčios „Tikėjimo žodis" choro „Maranata" koncertinės viešnagės į Dubliną dienas. Išsiruošę į ilgai planuotą ir lauktą kelionę, buvome tarsi pagauti Viešpaties malonės upės, galėdami patarnauti tiek tautiečiams ir tikėjimo namiškiams svečioje šalyje, tiek vienas kitam (nuotraukų galeriją rasite čia).
Vėlyvą šeštadienio vakarą pakilę iš Vilniaus oro uosto, jau naktį pasiekėme Airijos sostinę Dubliną, kur mūsų 24 keliauninkų būrį šiltai ir svetingai sutiko Evangeliškos Dublino lietuvių bei kitų bendruomenių nariai. Kitą dieną susirinkome Grace Bible Fellowship bažnyčios patalpose, kuriose ir vyksta mūsų tautiečių bendruomenės pamaldos. Čia jau buvo ruošiamasi mūsų koncertui. Nors jauna, prieš pusantrų metų susibūrusi lietuvių bažnyčia nėra gausi (renkasi apie 20 tikinčiųjų), salėje buvo sustatyta 130 kėdžių. Ir per koncertą jų beveik neliko tuščių! Matyt, „suveikė" ir reklaminė kampanija (artėjant šiam koncertui Dubline leidžiamame laikraštyje Lietuvis, kuris skirtas Airijos lietuvių bendruomenei, buvo išspausdinti pažintiniai straipsniai apie gospel muziką ir chorą Maranata bei interviu su Judita Leitaite, taip pat reklaminiai skelbimai) ir, be abejo, dubliniečių maldos bei asmeniniai kvietimai.Choras „Maranata", be tarnavimo Vilniaus bažnyčioje jau gerą dešimtį metų dalyvaujantis įvairiuose renginiuose už bendruomenės ribų, dubliniečiams parengė solidžią koncertinę programą. Skambėjo tradiciniai spiričiueliai, gospel kūriniai, lietuvių ir užsienio autorių giesmės bei psalmės lietuvių ir anglų kalbomis. Klausytojai išgirdo ir a cappella choro skambesį, ir solo, ir duetu atliekamus kūrinius, taip pat Elenos Kaminskienės eilių. Muzikos, garbinančios Vienintelį, garsai užliejo malone tiek dalyvius, tiek susirinkusiuosius.
Koncertą praturtino ir vyr. pastoriaus dr. Giedriaus Saulyčio Atvelykio proga išsakytos mintys apie tikinčiųjų pasirinkimus suvokus, kad Kristaus kapas tuščias. Pastoriaus žodžiams abejingų širdžių negalėjo likti. O nepaminėti išskirtinių koncerto dalyvių tiesiog neįmanoma. Visų pirma - tai mūsų mylima choro vadovė ir dirigentė Edita Tamoševičienė, atidavusi visą širdį Viešpaties darbui ir daug jėgų skyrusi koncertinės programos paruošimui bei atlikimui. Tai ir profesionalioji pianistė Audronė Juozauskaitė, viena geriausių koncertmeisterių Lietuvoje, ir mūsų nepakartojamas būgnininkas Remigijus Kirijanovas, ir puikusis fleitininkas, Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro artistas, Vytenis Giknius. Be abejo, didžiausia koncerto puošmena tapo choro viešnia ir bičiulė, žinoma kamerinės muzikos atlikėja, Lietuvos filharmonijos solistė Judita Leitaitė. Visą širdį sudėjusi į atliekamus kūrinius, solistė koncerto kulminaciją pasiekė su choru sugiedodama giesmę „You Raise Me Up" („Tu pakeli mane"), kurios žodžiais buvo pavadintas ir visas renginys. Ne vienam buvusiam salėje nepavyko nuslėpti ištryškusios jaudulio ašaros. Įkvėpimo pagauti ir susirinkusiųjų raginami, dar sugiedojome liaudiškąją „Gera dėkoti Tau" ir užbaigėme koncertą pakartodami Gintauto Abariaus giesmę „Aleliuja".
Manau, jog tai, kas vyko Grace bažnyčioje Dubline tas porą sekmadienio pavakario valandų, pranoko visų lūkesčius. Buvome Viešpaties malonės pagauti ir sustiprinti tiek mes, atlikėjai, tiek klausytojai, tarp kurių buvo ir tikinčių, ir netikinčių, ir „eilinių emigrantų", ir Lietuvos ambasados Airijoje atstovų. Tikimės, kad įgyvendinome savo misiją - sustiprinti Dublino lietuvių bendruomenę, palaiminti ją dangaus paliestų širdžių ir balsų skambesiu, įkvėpti tarnauti dangiškajam Tėvui ir likimo draugams nors ir svetingoje, bet ne gimtoje šalyje, burtis dar arčiau vienas kito ir ieškoti drauge Viešpaties veido bei vykdyti Jo valią.Tačiau tuo choro viešnagė Airijoje nesibaigė! Pirmadienį broliai ir seserys pakvietė mus į keletą Dublino apylinkėse labiausiai turistų lankomų vietų ir surengė ekskursiją su iškyla. Kiek pavažiavę Viklou (Wicklow) kalnais, aplankėme Glendalafo vienuolyno slėnį (Glendalough - Monastery valley), taip pat Pauerskorto krioklį (Powerscourt Waterfall) ir Pauerskorto sodus (Powerscourt House&Gardens). Neapsakomo grožio gamtos apsuptyje praleistos valandos tapo puikia proga pasimėgauti bendryste Viešpatyje tiek vilniečiams, tiek dubliniečiams. Nuoširdžiausiai dėkojame Dublino lietuviams, nepagailėjusiems jėgų ir išteklių, kad sukurtų tokią atgaivą sielai, dvasiai ir kūnui.
Dėkojame visiems brangiems tikėjimo namiškiams Vilniuje, Lietuvoje, palaikiusiems maldoje bei visokeriopai parėmusiems šią prasmingą kelionę. Jos metu pajutome stiprėjančius tarpusavio supratimo ir meilės ryšius, kuriais rišdamas Viešpats mus visus augina ir statydina į savo dvasinius namus - bažnyčią, tuo laimindamas ir tvirtindamas visą tikinčiųjų bendruomenę.
Jurgita Kašelionytė paprašė keletą choristų pasidalinti kelionės įspūdžiais.
Dėkingas Dievui, bažnyčiai už galimybę ir tikrą laimę tarnauti žmonėms. Suprasdamas, kad tautiečiams svetur nėra lengva, džiaugiausi, kad galiu pasidalinti bendru tikėjimu, duoti tai, kas gali sustiprinti ir paguosti. Airija, kaip šalis, paliko malonų įspūdį: žmonės paprasti ir paslaugūs, graži gamta. Galima jausti tam tikrų šios tautos panašumų su mūsų tauta: šalis labai ilgą laiką patyrė priespaudą, buvo engiama ir tik palyginus neseniai išsikovojo nepriklausomybę - mes taip pat. Manau, dėl to airiai geba vertinti laisvę. Tikiu, kad Dievo valia žmogui yra tobula. Ar jis gimtinėj, ar svetur - Viešpats trokšta, kad kiekviena siela būtų išgelbėta ir augtų Jo pažinimu. Tai Jis daro per savo bažnyčią - sodą, kuriame yra vietos kiekvienam augti ir nešti vaisių. Buvo smagu pasidarbuoti Viešpaties sode.
Raimundas Daugėla
Mane labai maloniai nustebino dubliniečių svetingumas. Taip pat buvo smagu užmegzti naujų pažinčių. Pats miestas man pasirodė jaukus. Per koncertą buvo labai gera atmosfera. Ir nors išvykos metu šiek tiek sušalom, buvo labai įdomu. Visa kelionė man buvo nuostabi. Dėkoju jos organizatoriams ir rėmėjams.
Darius Pranskus
Kelionei ruošiausi ramiai, vienas pagrindinių lūkesčių, važiuojant į Dubliną - patarnauti giesmėmis. Tačiau vos oro uoste susitikusi su choristais supratau, jog kelionės tikslai daug platesnis. Tai patvirtino tos trys dienos, kurias praleidome Airijoje, nes patarnavome tiek mes, tiek buvo patarnauta mums. Vienas svarbiausių patarnavimų buvo buvimas ir bendravimas su vietiniais lietuviais, išklausymas, dėmesys ir meilė. Ir, aišku, sekmadienį Grace bendruomenėje įvykęs koncertas.
Nuotaika buvo nuostabi. Koncertas pavyko, nors iš pradžių jautėsi lietuviškas šaltumas, bet nuo vidurio, po trumpo pastoriaus Giedriaus Atvelykio pamokslo, įtampos nebeliko, o pabaigoje, giedant Gintauto Abariaus „Gera dėkoti Tau", atmosfera buvo išties lietuviška ir smagi. Vėliau kalbinti tautiečiai pasakojo, jog buvo labai sujaudinti ir sužavėti bei kupini gerų įspūdžių, jog sunkiai begalėjo užmigti.Įspūdį paliko gaivus, gal net žvarbokas Airijos oras ir akis bei širdį maloniai raminanti žaluma bei nuostabiai žydinčios sakuros. Pirmadienio iškyloje daug vaikščiojom po nelietuviškas apylinkes, mėgavomės gražiais vaizdais ir bendryste.
Išvažiuojant širdį suspaudė... Pirmiausia dėl to, kad gyvenime nuolat kartojasi tas pats dėsnis: labiau pradedi vertinti tai, ką turi, kai prarandi. Po ilgesnio nesimatymo susitikus su emigravusiais lietuviais tai pasitvirtino. Nes čia, Lietuvoje, dažną kartą vienas kitam neatrandame laiko ir per mažai skiriame dėmesio paprasčiasiam pokalbiui, kuris dažniausiai prasideda klausimu „kaip gyveni?" Antra - trumpos atostogos balandžio vidury mane nepaprastai atgaivino, o ši pati tikriausia misijų kelionė iškėlė kai kuriuos į širdies kampučius nukištus dalykus, sustiprino tikėjimą ir paskatino dar labiau kabintis į Kristų.
Dar įsiminė viena emigravusio brolio pasakyta frazė: „Jeigu tik galite nevažiuoti iš Lietuvos - nevažiuokite. Mes išvažiavome, nes nesugebėjome išsilaikyti. Todėl žemai lenkiu galvą prieš tuos, kurie vis dar yra Lietuvoje."
Jūratė Kamarauskienė
Pasiruošimo laikas tokiam koncertui išties yra nelengvas: daug repeticijų, užimtų vakarų, planavimo, derinimo. Kartais pradėdavau pykti ir savęs gailėtis, kad už lango šilta, bunda pavasaris, o mes tūnom salytėj ir „zulinam" repertuarą. Tačiau pavykęs koncertas atperka viską. Žmonių degančios akys, dėkingos širdys kompensuoja visus vargus. Noriu pagirti lietuvius dubliniečius, prisidėjusius prie koncerto ir visos išvykos organizavimo. Jie puikiai viską atliko. Mumis taip dosniai pasirūpino, kad išties jautėmės ne mes patarnavę, o kad patarnauta mums. Na, ir be galo smagu buvo pabendrauti choristams tarpusavyje, nes per repeticijas Edita mums plepėti neleidžia, o po jų skubame namo. Tai kelionėje prisibendravome į valias.
Daina Saulytienė
Mano įspūdžiai apie Airiją labai geri, nepaisant to, kad visą laiką važinėjomės „priešinga" kelio juosta. Dublinas - labai jaukus miestas. Nuvykusi ten pasijutau tarsi būčiau kokiam Lietuvos kaimelyje, tik daug tvarkingesniame ir didesniame. Dubline vienas greta kito stūkso nedidukai nameliai su įvairiaspalviais žydinčiais darželiais ir kruopščiai prižiūrimais sodais, paslaugūs, nuolat besišypsantys airiai maloniai ir šiltai priima kiekvieną svečią. Sužavėjo jų kalnuotas ir uolėtas kraštas, labai patiko „ateinanti" ir „nueinanti" jūra - įdomus gamtos reiškinys, koks mūsų Baltijos jūroje nepasitaiko. Man šiek tiek nerimą kėlė vėjuoti, nenuspėjami orai, bet buvo akivaizdu, kad vietiniai gyventojai visiškai nekreipia dėmesio, ar šviečia saulė, ar žliaugia lietus - jie ramiai žingsniuoja miesto gatvėmis nesirūpindami, kad gali kiaurai permirkti ar sušalti. Tai irgi žavu...Koncertas Grace bažnyčioje suskambėjo labai gražiai, sustiprino ir sujaudino kiekvieną klausytoją ir dalyvį.
Eglė Meškienė
Visa ši kelionė man buvo kaip vienas didžiulis įspūdis! Labai laukiau šios kelionės. Dublinas - labai artimas mano širdžiai miestas, nes jame gyvena daug man artimų žmonių. Džiugu, kad kai kurie iš jų būtent čia pažino Kristų, myli Dievą ir Jam tarnauja. Labai džiaugiuosi dėl Dubline įsikūrusios mūsų bendruomenės, miela buvo susipažinti su jos žmonėmis, pabūti kartu. Buvom labai šiltai priimti, viskuo aprūpinti. Tikrai, ši kelionė sumažino atstumą, jei ne tarp šalių, tai tarp mūsų širdžių... Ačiū Viešpačiui už šią nuostabią dovaną!
Daina Borusevičiūtė
Įspūdžiais pasidalijo ir Dublino bendruomenės broliai bei seserys
Jau po Naujųjų metų sužinojome, kad Dubline sulauksime choro „Maranata". Kalbėjomės, skirstėmės pareigas, meldėmės ir laukėme. Choro apsilankymas tikrai pranoko mūsų visų lūkesčius.
Koncertui prasidėjus, dangus nusileido nuo pat pirmųjų akordų... Galėjome jausti ir matyti, kaip keičiasi žmonių veidai, ne vienas braukė ašaras. Visi sėdėjome tarsi prie Viešpaties kojų, laikas sustojo, ir norėjosi, kad tai tęstųsi amžinai.
Po koncerto žmonės vieni kitiems pasakojo, kaip buvo paliesti ir sujaudinti. Taigi buvome labai palaiminti, ir esame dėkingi pastoriui Giedriui, juk šis noras - atvykti kartu su choru ir operos soliste Judita Leitaite į Dubliną - gimė būtent jam.
Taip pat susipažinome su šlovintojais, užsimezgė draugystės ryšiai, patiko šiltas ir nuoširdus bendravimas. Norisi iš visos širdies padėkoti ir pasakyti - „tikrai neveltui jūsų triūsas Viešpatyje". Ačiū jums labai, kad atvykote!
Daiva ir Eduardas Smelovai
Ilgai su jauduliu laukiau šio renginio. Ne kartą laukdama bandžiau įsivaizduoti, kaip jis atrodys, kokie žmonės atsilieps į kvietimą, koks bus jų atsakas į koncertą, ir kas vyks jam pasibaigus... Kaip atvykusiems patiks pas mus. Žodžiu, kildavo daugybė klausimų... Bet tai Viešpaties darbas... Noriu pasakyti, kad visa pranoko mano įsivaizdavimą - ypač koncerto atmosfera. Giesmė po giesmės skverbėsi į širdį, žadindama padėką Viešpačiui už tai, ką Jis darė ir daro gyvenimuose... Prisipažinsiu, jog koncerto metu prisiminiau daug mano pačios gyvenime įvykusių Viešpaties stebuklų... Tą naktį po koncerto sunkiai užmigau - širdyje vis skambėjo Aleliuja!
Ačiū visiems atvykusiems ir tarnavusiems, taip pat visiems čia, Dubline, prisidėjusiems prie šio koncerto organizavimo.
Tikiu, kad tai ne paskutinis pasimatymas su broliais iš Vilniaus čia... Todėl sakau - iki greitų ir tokių pat šiltų susitikimų!
Aurelija Sadauskaitė
Viso pasiruošimo metu, t. y. beveik du mėnesius, širdyje nešiojau didelį lūkestį. Laukiau kažko nepaprasto ir prašiau Dievą, kad organizaciniai darbai neužgožtų svarbiausio - noro pabūti Jo glėbyje, Jo artume ir malonėje. Tokias giliai jaudinančias akimirkas buvau patyrusi prieš 10-15 metų vasaros konferencijose. Viso koncerto metu tarsi sėdėjau Tėvui ant kelių - išnyko laiko pojūtis ir visa, kas vyko aplinkui. Pabuvimas su tikėjimo namiškiais grąžino į tuos laikus, kai gyvenau Lietuvoje, kai mūsų buvo daug ir gyventi buvo lengva, ganyklos visada buvo pilnos šviežios žolės: konferencijos, seminarai, susirinkimai sekmadieniais... Šiandien tenka ilgai ir atidžiai ieškoti ganyklų, jose naikinti piktžoles, rinkti akmenis, kad užaugtų žolė... Aš dėkoju Tėvui už potyrius ir išgyvenimus, kurie skatina eiti į priekį. Ačiū visiems, patarnavusiems mums.
Vida Gaulė
Galiu drąsiai pasakyti, kad vilniečių choro pasirodymas buvo nepaprastai profesionalus. Choras atnešė šaunią nuotaiką, ir Dievo Dvasioje pastiprino širdis!
Dainius Borusevičius
Eidama į koncertą net nesitikėjau to, ką išgirdau. Pirmoji daina sužavėjo, kuo toliau, tuo labiau siela šilo. Atlikimas buvo itin profesionalus, balsai nuostabūs. J. Leitaitė labai graži moteris, jos balsas nuostabus. Jei dar kartą atvyktų, būtinai eičiau. Vyrui pasiguodžiau, kad per trumpai viskas vyko, norėjau klausyti dar ir dar. Net nustebau, kad koncertas truko beveik dvi valandas, nes jos pralėkė kaip akimirka. Didžiulis ačiū chorui „Maranata" ir Juditai Leitaitei.
Inga ir Saulius Kelevičiai (bendruomenės svečiai)
Atvelykio koncertas - puikus renginys, kuris palietė iki širdies gelmių. Klausantis giesmių teko net kelias ašaras nubraukti. Ačiū Jums visiems. Ačiū, ačiū, ačiū.
Erikas ir Jolanta Bodindorfai
Nuotraukų autorės Sonata Kučinskienė ir Vida Gaulė
_64x64_9de.jpg)
