Evangeliškai Dublino lietuvių bendruomenei – vieneri

Sveikiname mūsų tikėjimo brolius bei seseris Dubline, o skaitytojams siūlome susipažinti su šia bendruomene iš arčiau.

Norėčiau šiek tiek papasakoti apie prieš metus gimusią evangelišką Dublino lietuvių bendruomenę. Mūsų bažnyčia gimė lygiai prieš metus - pirmasis susirinkimas įvyko 2010 m. spalio 3 d. Tąkart pamokslavo bendruomenės įkūrimo iniciatorius, Bendrijos „Tikėjimo žodis" vyr. pastorius dr. Giedrius Saulytis.

Esu laiminga, galėdama dalyvauti bažnyčios statyboje, jos augimo pradžioje - stebėti, kaip viskas  prasideda... Regis, atsirado gležnas, mažytis žiedelis, bet jis auga, skleidžiasi, turi savo kvapą ir yra be galo gražus. Iki pastoriaus Giedriaus atvykimo rinkdavomės namuose. Tiesiog kartkartėmis sukviesdavome susirinkimą - dažniausiai, kai sulaukdavome svečių iš Lietuvos. Kildavo įvairiausių pamąstymų: „Ar reikalingas lietuviškas susirinkimas? O gal mums integruotis į airišką bažnyčią (mat lankydavomės ir ten)?" Tokių minčių paskatintos kelios šeimos nusprendėme rinktis maldai, ieškoti Dievo valios mums, lietuviams Airijoje.

Kai mus aplankė pastorius Giedrius, tapo aišku, jog ir reikia, ir galime pradėti lietuvių bendruomenę. Ir tikrai - prabėgus metams esame labai palaiminti, kad turime Evangelišką lietuvių bendruomenę Dubline. 

Šią vasarą man viešint Lietuvoje, pastorius Giedrius pakvietė pristatyti Dublino bendruomenę Vilniaus bažnyčioje. Tuomet kalbėdama minėjau, kad išgyvename pirmąją meilę Jėzui, nes visi degame noru melstis, rinktis, dirbti Dievo darbą. Mano vyras Eduardas mane papildė, sakydamas, kad tai - ne pirmoji, o subrendusi meilė, kai viskas daroma sąmoningai. Juk iš tiesų mūsų bendruomenėje renkasi visi seniai tikintys - tarsi Viešpaties išgryninti brangakmeniai.

Daugelis prašo papasakoti apie mūsų gyvenimą Airijoje. Išties, gyvename ten jau penkeri metai, tad galėtume nemažai papasakoti, bet kalba vis pakrypsta apie mūsų bendruomenę Dubline - jos gimimas mums - didelis džiaugsmas ir paguoda.

Labai džiaugiamės, kad kiekvieno mėnesio paskutinį sekmadienį pas mus atvyksta mūsų bendrijos pastoriai iš Lietuvos. Tada bažnyčioje jaučiama šventinė atmosfera - labai laukiame svečių iš Tėvynės. Kaip kiekvienas užsienyje gyvenantis lietuvis ieško lietuviškos duonos, taip mes, išsiilgę lietuviško Dievo žodžio, laukiame mūsų pastorių. 

Šį rudenį, rugsėjo mėn., visiems sugrįžus po atostogų, vėl atnaujinome susirinkimus. Mus ir vėl aplankė pastorius G. Saulytis, kuris visuomet nukreipia reikiama kryptimi, skaniai pamaitina Dievo žodžiu...

Sakyčiau, šiuo metu Viešpats moko mus vienas kitą mylėti, pakelti, priimti vienas kitą tokius, kokie esame, padėti bėdoje. Kai kurie žmonės atvyksta į svetimą šalį visiškai nemokėdami anglų kalbos, patiria kultūrinį šoką, kai kas ilgai neranda darbo, neturi čia artimųjų... Manau, labai svarbu išsiklausyti  atėjusius, pagalbos ieškančius žmones, pasidalinti gyvenimo čia patirtimi, o kartais padedame tiesiog kuriam laikui priimdami juos į savo namus. Tokia mūsų tarnystė.
Tikrai džiaugiuosi mūsų bažnyčios žmonių širdimis, kurios pasiruošusios padėti kiekvienam atėjusiajam. Bažnyčia - lyg uostas, kuriame gali nusiraminti, pailsėti, įgauti naujų jėgų, pabendrauti gimtąja kalba. Žmonės pasiruošę padėti viskuo, kuo gali. 

Dėkojame ir visiems Lietuvoje gyvenantiems tikintiesiems, kurie meldžiatės už mūsų bendruomenę Dubline. Kaip ir daugelis lietuvių svetur, ilgimės Tėvynės ir bendravimo gimtąja kalba.

Bendruomenė renkasi http://www.btz.lt/dublinas.html