Giesmių vakaras Ramybės kunigaikščiui

Savaitė prieš Kalėdas pilna įvairių šventinių renginių tiek miesto salėse, tiek įvairiose įstaigose ir biuruose ar mokyklose. Tačiau Vilniaus „Tikėjimo žodžio“ bendruomenei gruodžio 21 d. penktadienio vakaras buvo ypatingas - tikintieji ir bažnyčios svečiai skubėjo į kalėdinį giesmių vakarą, kuris tampa jau tradiciniu, labai laukiamu, galbūt kažkiek nuspėjamu, bet kartu ir vis nauju.

Lyg išplėšti iš gyvenimiškų aplinkybių - užpustytų kelių, nesibaigiančių kasdienių darbų ir rūpesčių - žmonės vis rinkosi ir rinkosi į salę, pripildydami ją sausakimšai. Ir lyg simboliškai papildydami juos vienas po kito salėje sėdintieji ėmė stotis ir giedoti „Klausykit, ką skelbia angelai“ - tradicinę kalėdinę giesmę „Hark! The Herald Angels Sing“. Taip netikėtai šventinį koncertą pradėjo bažnyčios choras „Maranata.“

Jaukią, nerūpestingą, šmaikščią renginio pradžią ima kurti ir vedantieji Laura su Edgaru, juokaudami, kad šis žiemos vakaras susirinkusiesiems gali būti ir paskutinis. Jaunatviška renginio pradžia turėjo savo pliusų ir minusų: mat studentai iš gospelo choro JOY, pasak vedančiųjų, „dėl savo jaunatviško būdo ar išsigandę pasaulio pabaigos“ neatvyko ir todėl neteko išvysti jų pasirodymo, tačiau bažnyčios jaunimas neužleidžia pozicijų - skamba dvi paauglių savos kūrybos dainos. Vėliau juos papildo trys jaunuoliai, atlikę du kūrinius: „Greičiau ateik“ ir „Mažasis būgnininkas“ (Katherine Davis „The Little Drummer Boy“).

Žaismingumo ir gyvumo giesmių vakarui suteikia ir trumpi renginio dalyvių pristatymo vaizdo reportažai bei juos už kadro kalbinanti „nematomoji“ vedančiųjų kolegė Kristina. Šmaikštūs jaunuolių pamąstymai apie Kalėdas ir dovanėles kuria šiltą namų atmosferą. Vakaras po truputį „bręsta“, įgaudamas vis daugiau profesionalumo, ir ant scenos išvystame dar vieną jauną atlikėją - Mikalojaus Konstantino Čiurlionio meno mokyklos auklėtinį Kristijoną Sakalauską, trimitu atlikusį du kūrinius: etiudą „Odė muzikai“ (jam akompanuoja Audronė Juozauskaitė) bei „Vidurnakčio meilė ir flamingas“.

Ir vėl nelauktai iš salės atsklinda „Gloria in excelsis Deo“ (giesmė „Mes girdėjome angelus“) - tai lipdamas ant scenos gieda Editos Tamoševičienės vadovaujamas bažnyčios choras „Maranata“, jiems akompanuoja žymi pianistė Audronė Juozauskaitė. Po choro pristatymo filmuota medžiaga skamba dar dvi tradicinės kalėdinės giesmės: „Ateikit, ištikimieji“ („O Come All Ye Faithful“) bei „Džiaugsmas šiandien aplankė mus“ („Joy To The World“).

Džiugu paminėti, kad jau ne pirmus metus bažnyčios sceną puošia žavi kamerinės muzikos solistė Judita Leitaitė, pakerinti auditoriją savo įspūdingu vokalu. Po nuoširdžių kalėdinių prisiminimų iš vaikystės dainininkė atvyrauja, kad norėtų pabėgti nuo rūpesčių į ramią kasdienybę. Tad ir jos atliktos trys giesmės panašiai nuvilnijo: kartu su choru „Maranata“ Judita Leitaitė atliko džiaugsmingą kalėdinę giesmę „Skelbkite nuo kalnų“ („Go, Tell It On The Mountain“), vėliau švedų kalba mįslingai giedojo apie Kalėdas, kurios vis tiek visiems ateis: senas tu ar jaunas, sveikas ar ligotas, aukštas ar žemas. Ir galiausiai visus pakerėjo Marijos Karoliūtės ir Stasio Žlibino giesmė „Betliejaus lopšinė“ - savo melodija bei varpelių skambėjimu ji tiesiog užbūrė salę. Tuos šiltus varpelių virpčiojimus jautriai parinko Audronė Juozauskaitė, akompanavusi dainininkei Juditai Leitaitei.

Vakaro kulminaciją pratęsė dar vienas profesionalus atlikėjas - Liudas Mikalauskas. Filmuotoje medžiagoje jis šmaikščiai prisistato kaip laimingas žmogus, atsirandantis reikiamoje vietoje reikiamu metu. Nuoširdžiai prisipažinęs, kad jam malonu jaukioje atmosferoje praleisti vakarą, ir pats savo buvimu bei kalėdiniais pamąstymais optimistiškai nuteikęs publiką, Liudas Mikalauskas ramiai užgieda giesmę „Baltos Kalėdos“ - linkėdamas, kad Kalėdos aplankytų visus, ir primindamas paprastą tiesą, kad taip nepaprastai gera, kai namie mama pyragą kepa.

Tačiau po kasdienybės šydu apsigaubusios giesmės publika išgirsta, kad jos laukia kalėdinis stebuklas - nenuilstančioji pianistė Audronė Juozauskaitė, visą vakarą akompanavusi dainininkams, atskleis dar vieną savo talentą - dainuos kartu su Liudu Mikalausku. Ir išties šis duetas ne tik nustebino susirinkusiuosius, bet ir suvirpino jų širdis. Nuoširdus Dievo garbinimas, ieškojimas, kasdienių rūpesčių atidavimas Jam bei suvokimas, kad priklausome tik nuo Jo, įpūtė viltį, stiprino širdis, tiesiog joms tarnavo ir lietė iki ašarų. Gražus salės ir dainininkų susijungimo leitmotyvas ir vėl netikėtai atsikartojo - viena giesmė lyg įsiaudžia į kitą, o atlikėjas ragina auditoriją prisijungti ir kartu giedoti giesmę „Įsikurk manoj širdy.“ Per salę nuvilnija Viešpaties garbinimas ir net pasišventimas: „Jėzau, leisk aukotis dėl Tavęs...“

Savo pasirodymą Liudas Mikalauskas baigia drauge su choru „Maranata“ bei mažąja Abija Tamoševičiūte atlikdamas giesmę „Šaltą, niūrią žiemą“ („In The Bleak Midwinter“). O pastoriaus Giedriaus Saulyčio kalėdinės refleksijos lyg užtvirtina kiekvienam susirinkusiajam, kokia neįkainojama vertybė yra ramybė šiame skubančiame pasaulyje. Visą vakarą sklindanti ramybės Evangelija lyg liudija, kad esame laimingi žmonės, pažinę gimusį Kristų. Mat, anot pastoriaus, žmonijos istorija perskirta į dvi dalis: iki Kristaus ir po Jo atėjimo. Iki Kristaus žmonės laukė Mesijo, vylėsi Jį išvysti, po Kristaus - viltis užgimsta, Dievo pažadai išsipildo. Tad kaip svarbu, kad Jis gimtų mūsų širdžių tvartelyje ir jį išvalytų.

Buvo ramu ir gera klausytis visų atlikėjų. Nesinorėjo, kad taip greitai baigtųsi šventinis vakaras. Ir mūsų džiaugsmui išgirdome dar ne vieną kūrinį: choras „Maranata“ kartu su ritmo grupe atliko tradicinę gospelo giesmę „Aleliuja! Išgelbėjimas ir šlovė“ („Hallelujah! Salvation & Glory“) bei Warryn, Erikos ir Trejinos Campbellų kūrinį „Pančiai“ („Shackles“). Na, o pabaigai tobulai tiko „Tobulas gyrius“ (Richard Amallwood „Total Praise“).

Šis jaukus, ramus, šiltas kalėdinis vakaras sklidinai pripildė mūsų širdis dieviškos ramybės ir malonės. Tikiu, kad mūsų lūpų ir širdžių giesmės pašlovino Ramybės kunigaikštį, o Jis mums suteikė taip trokštamą ramybę. Ir mūsų dienomis išsipildė šie angelų žodžiai: „Šlovė Dievui aukštybėse, o žemėje ramybė ir palankumas žmonėms“ (Lk 2, 14).