Atkreipęs dėmesį į tai, kad Senasis Testamentas „padeda pamatą“ Naujajam Testamentui, svečias, labai metodiškai supažindino su Psalmių knygos struktūra ir parodė, kad ir mes išgyvename tai, ką išgyveno Psalmių knygos autoriai, ir mums kyla tokie patys klausimai, kaip ir psalmistams. Mes, kaip daugelį metų ir Izraelis, gyvename „tremtyje“, todėl neretai patiriame kančią ir nejaučiame Dievo artumo - mums atrodo, kad Dievas toli ir mūsų negirdi...
Kartais atrodo, kad pašventus savo gyvenimą Kristui, turėtume būti apsaugoti nuo visų kančių ir negandų. Deja, toks mokymas nėra biblinis. Jau pirmieji krikščionys suvokė, kad kentėjimai priartina mus prie Kristaus. Taigi, kentėjimai neišvengiami - tai mūsų kelias, vedantis į šlovę. Apie tai kalba ir psalmės, ir Evangelijos, ir apaštalų gyvenimai. Mes juk esame Kristaus kūno nariai, tad ir patirsime visa, ką Jam teko patirti. Tik tepaguodžia mus mintis, jog tuomet, kai mes kenčiame, Dievas ypatingai mumis rūpinasi, Jo žvilgsnis visuomet nukreiptas į kenčiančius.
Kiek ilgiau svečias stabtelėjo ties 101 psalme, kurioje Dovydas pasižada mylėti Viešpatį ir gyventi garbingai, nepeiktinai. Profesorius VanGemerenas ragino mus ir „gyvenant tremty“ ruoštis susitikimui su mūsų Viešpačiu: saugoti akis ir širdį, nesusidėti su nedorėliais ir nieko bendra neturėti su blogiu - apie visa tai šioje psalmėje ir kalba Dovydas. Mes juk buvome Kristaus apvalyti, tad ir toliau gyvenkime nesusitepę, nesitapatinkime su šiuo pasauliu. Yra žmonių, kurie nusisuka nuo Dievo, nes bažnyčioje mato veidmainystę, netyrumą... Tačiau taip neturėtų būti. Juk esame Kristaus nuotaka. Ir Viešpats nenuleidžia kartelės, Jis išlaiko šiuos aukštus standartus, kurių galima pasiekti tik žvelgiant į Kristų.
Psalmių knyga, kaip sakė Liuteris ir Kalvinas, yra tarsi sielos anatomija. Skaitydami psalmes, drauge su jų autoriais mes pažvelgiame į visus savo sielos užkaborius. Bet jos taip pat kreipia mūsų žvilgsnį į Jėzų. Laiške Hebrajams rašoma: Nors būdamas Sūnus, Jis per savo kentėjimus išmoko paklusnumo ir ištobulintas tapo amžinojo išgelbėjimo priežastimi visiems, kurie Jam paklūsta, Dievo pavadintas vyriausiuoju Kunigu Melchizedeko būdu (Hbr 5, 8-10). Jėzus kentėjo už mus, kad ir mus padarytų tobulus Dievo akivaizdoje.
Esame dėkingi svečiui už paguodą ir sustiprinimą kenčiantiems bei įspėjimą nežaisti su nuodėme, nesitapatinti su šiuo pasauliu, bet, žvelgiant į Kristų, eiti tuo kančios keliu, nesistengiant kuo greičiau iš to ištrūkti, bet leidžiant Dievui veikti mūsų gyvenime.
Svetainės btz.lt redakcija primena, kad dr. VanGemereno seminarai dar vyks Vilniaus bažnyčioje „Tikėjimo žodis“, Gilužio g. 15, vasario 22 d., sekmadienį, 11 val. Išsamiau skaitykite čia.
_64x64_9de.jpg)
