Pirmoji diena. Ketvirtadienis (07.05)
Jau šiandien prasidės ilgasis savaitgalis. Smagu, kad nereiks sėdėti namuose - vakarop, kai namiškiai grįš iš darbų, krausimės daiktus, palapinę ir keliausime į Kėdainių rajoną, Kalnaberžę, kur vyks Kauno regiono bendruomenių Palapinių šventė. Nors tikėjomės ir laukėme gero oro, aišku, kad taip turbūt nebus - beveik visą dieną lyja... Bet argi dėl to nevažiuosime į seniai suplanuotą renginį? Juk lietus - ne kliūtis, gal tik kiek didesnis iššūkis. Manau, kad svarbiausia išsiruošti ir tikėti, kad Viešpats gali palaiminti ir lietui lyjant.
Kai atvykome į vyksmo vietą, mus jau pasitiko kelios mažos ir didžioji palapinė. Atėjus vakarui palapinių stovėjo jau penkiolika. Stebėjausi ir džiaugiausi, kad savaitgalį Kalnaberžėje pasiryžo praleisti ir šeimos su mažais vaikais. „Drąsuoliai", - pagalvojau.
Pasistatę palapines vakare rinkomės į didžiąją palapinę - mūsų savaitgalio šventė prasidėjo būgnininko Arvydo Joffės koncertu. Stebėjausi, kaip įdomiai gali skambėti būgnai...
Antroji diena. Penktadienis (07.06)
Rytas. Palapinės net siūbuoja nuo stipraus vėjo, girdėti ir lietaus barbenimas, bet jau nestiprus. Ir dangus jau nelabai rūškanas...
Nusiprausėme, papusryčiavome ir apie 11 val. visi rinkomės šlovinti Dievą, džiaugtis Jo gerumu. Pastorius Gabrielius dalijosi mintimis, kaip svarbu žmogui būti apšviestam Dievo šviesos, matyti tikrus, neiškreiptus dalykus, suvokti, kad visuomet, kai mes susirenkame kartu dėl Dievo, Jis yra tarp mūsų. Pastorius atkreipė dėmesį, jog dažnai mes galvojame, kad mums REIKIA VYKDYTI Dievo žodį, tačiau pagrindinis akcentas, kuriuo prasideda Evangelija, - DIEVAS DAVĖ... Kai atsigeriame iš Jo, tada lengva ir vykdyti. Tikėk, kad Dievas mato, girdi ir myli tave!
Po pietų vyrai žaidė tinklinį, futbolą, kai kas, pasiėmę meškeres, patraukė prie Nevėžio žvejoti. O moterys, susibūrę draugėn, susipažino ir nuoširdžiai, atvirai bendravo: pasilpusios širdys buvo sustiprintos, nuliūdusios - paguostos...
Vakare nustebino besigydančiųjų priklausomybės ligų reabilitacijos bendruomenėje „Vilties švyturys" sukurtas vaidinimas, atskleidęs, kad narkotikų žadama laimė tėra apgaulė; tikrai laimingas ir laisvas tapsi tik atsigręžęs į Viešpatį, Jam patikėjęs savo gyvenimą.
Džiaugiausi, kad Dievas darbuojasi žmonių širdyse ir keičia jų gyvenimus, - Jam nėra negalimų dalykų!
Trečioji diena. Šeštadienis (07.07)
Kaip gera ryte, kad ir lietui lyjant, šlovinti Viešpatį ir klausytis Jo žodžio! Šįryt pastorius Gabrielius atkreipė dėmesį, jog dažnai mes nesuvokiame, pamirštame, kad Dievo namai yra mūsų namai, kur galime jaustis saugūs ir būti tokie, kokie esam, nes Tėvui brangūs Jo vaikai. Ir jei Jis su dideliu džiaugsmu bėga pasitikti pasiklydusio sūnaus, tai kaip nepalyginamai labiau Jis džiaugiasi savo vaikais, ieškančiais Jo veido? Visi drauge meldėmės, kad keistųsi mūsų mintys, kad pasitrauktų baimė ateiti pas Dievą, atsiverti Jam.
Nors lietutis ir toliau gaivino žemę, ir suplanuoti renginiai lauke nelabai galėjo vykti, tai netrukdė stovyklautojams džiaugtis bendravimu - moterys toliau tęsė dar vakar prasidėjusią liudijimų popietę ir džiaugėsi galėdamos artimiau susipažinti; vyrai taip pat rado bendros veiklos: kas žaidė tinklinį, kas ėjo ruošti šašlykų vakarienei ar susibūrę bendravo.
Vakarop į palapinę visus sukvietė Kėdainių tikintieji, kurie parodė trumpą vaidinimą, pasakos „Vilkas ir septyni ožiukai" motyvais, kuris papasakojo apie mylintį Šeimininką, kuris rūpinasi ir saugo savo augintinius. O po vaidinimo klausėmės dainuojamosios poezijos koncerto - savo kūrybos dainas atliko krikščioniškos grupės „Kelionė" iš Šiaulių narys Gintaras Razgus su savo mokine Evelina.
Beje, penktadienio ir šeštadienio vakarais stovyklautojai galėjo sušilti ir smagiai pabendrauti pirtelėje.
Ketvirtoji diena. Sekmadienis (07.08)
Paskutinė stovyklos diena. Liūdnoka... Šios išvykos metu išgyvenau daug malonių akimirkų, nors teko patirti ir išbandymų, buvo progų ir susimąstyti... Namo visai nesinori...
Dėkojimas Dievui netyla ir šiandien. Į šį, sekmadieninį, susirinkimą palapinėje atvyko dar ir naujų žmonių. Pastorius Gabrielius priminė Jėzaus palyginimą apie šeimininko išnuomotą vynuogyną (Mt 21, 33-41). Kas iš žmonių turi tiek kantrybės, kaip vynuogyno Šeimininkas? Viešpats nori, kad mes pažintume Jį, nes pažinus Jo valią, keičiasi ir mūsų elgesys (Kol 1, 9-10). Šio susirinkimo metu visi kartu dalyvavome Viešpaties vakarienėje - prisiminėme ir paminėjome Viešpaties mirtį ir Jo prisikėlimą. Atrodo, žinoma, bet vėl ir vėl apie tai susimąstai...
Beje, po susirinkimo būrelis tikinčiųjų patraukė prie Nevėžio, kur buvo pakrikštyti 2 žmonės -taip jie patvirtino savo pasiryžimą sekti Viešpačiu.
Šių metų stovyklą ilgai atsiminsime dar ir dėl to, kad šį savaitgalį iškritus tokiai gausybei kritulių ir pažliugus keliams, iš Kalnaberžės stovyklautojai buvo „priversti" iškeliauti visi kartu - kad prireikus galėtų padėti vieni kitiems pastumti automobilius, kad nė vienas neliktų užstrigęs purvyne ar neįkopęs į pakankamai statų kalnelį...
_64x64_9de.jpg)
