Koncertas „Gyvenimo Medžiui“

Balandžio 12 d. 17 val. Šiaulių Polifonijos salėje įvyko tradicinis priešvelykinis koncertas, skirtas Šiaulių miestui. Koncertą miestui kasmet dovanoja Šiaulių bažnyčia „Tiesos žodis“.
Šį kartą jį pavadinome „Gyvenimo Medžiui“. Koncerto pradžioje nuskambėjo Kotrynos Sienietės, gyvenusios XIV a., žodžiai:

O meile, neįkainojama meile,
Tuo metu, kai žmogus buvo mirties medis,
Tu jį pakeitei gyvybės medžiu,
Įskiepydamas save į žmogų - Tu, gyvenimas...
Tu taip padarei, todėl gali dabar išgelbėti
Visą pasaulį, kuris nemoka įskiepyti savęs į Tave.
Žmones traukia mirties geismas,
Ir niekas neateina prie šaltinio
Pasisemti kraujo, kad palaistytų savo medį.

O amžinoji tiesa, o neįkainojama meile,
Kaip dėl mūsų sukūrei
Ugnies, meilės, šviesos vaisius
Ir guvaus paklusnumo vaisių, privertusį Tave,
Apsvaigusį iš meilės,
Skubėti gėdingos kryžiaus mirties link,
Ir Tu davei šių vaisių,
Įskiepijęs savo dieviškumą į mūsų žmogiškumą
Ir persodinęs savo kūną į kryžiaus medį,
Taip siela gali krypti
Tik į Tavo garbę ir sielų išgelbėjimą,
Ji tampa ištikima, atsargi ir kantri.

Aš nusidėjau, Viešpatie, pasigailėk manęs.
O amžinoji tiesa, susijunk,
Įskiepyk į save tuos, kuriuos man atidavei,

Ir kuriuos aš myliu ypatinga meile,
Kad jie kurtų gyvybės vaisius...

Po šių žodžių vakaro vedėja pakvietė visus susirinkusiuosius būti kaip tie pavasario medžiai, kurie, trokšdami atgyti ir sužaliuoti, šaknimis ieško šaltinio. „Juose ima tekėti žemės syvai, gyvastis, gyvenimas. Atgykime ir mes. Mūsų sielos testiebiasi prie tekančio Šaltinio, teikiančio gyvastį ir gyvenimą. Jis atgaivina ir atgimdo,“ - sakė ji. Po to vakaro vedėja pristatė pirmąjį atlikėją Arūną Raudonių iš Pakutuvėnų bažnyčios. Pristatymas buvo eiliuotas, visas Arūno atsivertimo liudijimas. Savo kūrybos dainas Arūnas atliko drauge su žmona Lina. Jo dainos kvietė mus gėrėtis Dievo kūrinija. Pasirodymo metu ant salės sienos žiūrovai galėjo matyti vaizdo instaliaciją su atgimstančios gamtos vaizdais bei „pakeliauti“ po mūsų gimtinę visais metų laikais. Po Raudonių į sceną pakvietėme vakaro svečią, atvykusį tik pasiklausyti koncerto, Vytautą Kairį. Pasiūlėme ir jam spontaniškai įsijungti į koncertą. Vytautas atliko dainą „Kelias namo“.

Tada atėjo metas pasiklausyti Angelės Joknytės atliekamų giesmių. Angelė Joknytė - krikščioniškos muzikos mėgėjams gerai žinoma atlikėja, ne viena jos sukurta giesmė skamba įvairiose Lietuvos bažnyčiose. Kūrybinis jos kelias prasidėjo istorinių perversmų metu. Pradžioje - Virgio Stakėno dainuojamosios poezijos studijoje Šiauliuose. O kiek vėliau, 1989-aisiais, patyrusi atsivertimą, susitikusi su gyvuoju Dievu, pati  pradėjo kurti krikščioniškas giesmes bei dainas religine tematika. Jos užgimė kaip malda ir apmąstymai.  Anuomet ji giedodavo Vilniaus, Kretingos bei Šventosios bažnyčiose. Bet kuris dainų autorės ir atlikėjos Angelės Joknytės naujas darbas yra įvykis mūsų krikščioniškos muzikos padangėje, nes  Angelė ne iš tų atlikėjų, kurie skuba savo kūrinius atiduoti publikos teismui, - ji ilgai brandina juos kūrybos vynmaišiuose.  Pirmasis albumas „Vilties medžiui“ (2 CD) dienos šviesą išvydo 1993 m. Jis dar vadinamas maldos albumu. Vėliau, 1997 m., išėjo dvigubas albumas „Vakaras ir Rytas“ (su grupe „Šulinys“), 1998 m. - „Šuliniai iš Tylos“ (su grupe „Šulinys“), 2005 m. - „Kol meilė miega“. 2012 m. pasirodė dar vienas Angelės albumas „Tavo artume“, kupinas skaidrumo ir ramybės. Pastarasis albumas skirtas Londono lietuvių šv. Kazimiero bažnyčios, kurioje dažnai ir gieda A. Joknytė, 100 m. jubiliejui. Jame - šlovinimo, meditatyvinės ir iš kontempliatyvios patirties gimusios giesmes. „Dauguma giesmių gimė Londono lietuvių bažnyčioje adoracijų metu. Giesmės šiame albume veda į maldą ir šlovinimą,“ - sako jų autorė Angelė.

Angelės Joknytės kūryba skamba ir Lietuvos bažnyčiose, krikščioniškos muzikos koncertuose bei festivaliuose.  Per 21 kūrybos metus išleisti 6 albumai, menininkės giesmės tapo neatsiejama Bažnyčios liturgijos dalimi. Pati Angelė, pasak apžvalgininko Tomo Vilucko, įsitvirtino kaip krikščioniškos muzikos žanro Lietuvoje klasikė, o jos kūriniai, be jokios abejonės, sudaro krikščioniškos Lietuvos muzikos aukso fondą. Jos kūrybai ir dainų atlikimui būdingas skaidrumas, vilties prošvaistė, erdvė, tobulos melodijų ir tekstų jungtys. Gyvenimo su Dievu patirtį ji užrašo muzikos kalba ir pasakoja apie tikėjimo kelionę, piligrimystę. Kūrinių aprėptis siekia nuo šlovinimo patetikos iki tamsiosios nakties, nuo sužeistos dvasios dejonės iki išgydytos širdies krykštavimo, nuo stovėjimo prie Nukryžiuotojo šono iki Prisikėlimo džiūgavimo. Viskas, kas patiriama sutikus pasilikti Dievo artumoje. Ji kalba Dievui, sau ir mums visiems. Dauguma tekstų ateina iš Šventojo Rašto.

Skambant Angelės kūriniams vaizdo instaliacijoje matėme įvairių menininkų darbus religine tema bei kelias pačios Angelės tapytas ikonas. Tokio tapymo būdo ji mokėsi pas Palangoje gyvenantį ikonografą Marių Vilucką, vėliau gilino žinias pranciškonų brolių Karlo ir Pauliaus vedamuose kursuose Pakutuvėnuose, o Londone susirado mokytoją Stephane Rene, ir nuo to laiko ikonas tapo gan intensyviai.

„Nesu nei muzikė, nei literatė profesionalė, visa mano kūryba iš nuojautos ir tikėjimo. Giesmėse man norisi minimalizmo, kuris veda į meditaciją. Tyloj daug muzikos, mokausi ją išgirsti.  Šiandien noriu, kad kūryba skleistų ramybę ir džiaugsmą... Kūryba yra patarnavimas: gavai ir atidavei, nieko daugiau. „Dovanai gavote, dovanai ir duokite...“ Vilius Orvidas sakydavo: „Dievo buvo, Dievui ir palikime.“ Tai geriausia, ką galime padaryti... O jei jums gera manęs klausytis, tai mane daro laimingą. Mėgstu dainas ir tuos, kurie dainuoja, tuos, kurie klausosi, ir tuos, kurie girdi,“ - taip apie savo kūrybą pasakoja Angelė.

Baigiamąją vakaro giesmę „Darganoj“ Angelė atliko drauge su Arūnu ir Lina Raudoniais. Visa salė jiems pritarė: „Yra vienintelė širdis, kuri neišduos, kai darganų metas, kai tavo sieloj ruduo.“

Padėkos žodžius tarė Šiaulių bažnyčios „Tiesos žodis“ pastorė Anželika Krikštaponienė ir savo apsilankymu visus nustebinęs ir pradžiuginęs Šiaulių katalikų vyskupas Eugenijus Bartulis.

„Šį vakarą Arūnas ir Angelė iš savo autorinių giesmių ir dainų nupynė mūsų širdyse kryžių. Arūnas išpynė horizontaliąją kryžiaus dalį. Jo dainos dvelkė žmogišku paprastumu, juk ir Kristus atėjo žmogaus kūne. Dainų žodžiai spinduliavo žemės kvapą, kūdikio juoką, ugnies šilumą, vasaros pievą. Angelė pynė vertikaliąją dalį, savo giesmėse atverdama Kristaus aukos - begalinės Dievo meilės aukštį bei kontempliatyvios maldos gylį, tylos virpėjimą, širdies plakimą dėl Dievo. Esame dėkingi jums, jog ištikimai sekate Kristumi, žavimės jūsų ilgamete kūryba. Gyvuokite ir kurkite Jame, per Jį ir Jam!“ - dėkojo pastorė Anželika. Vyskupas taip pat padėkojo Viešpačiui už šį nuostabų vakarą: "Džiaugiamės šiais nuostabiais žiedais, kurie nušvito šį pavasarį Šiauliuose. Viešpats telaimina mūsų kelią į tikrąjį prisikėlimą, tepadeda kiekvienam patirti Viešpaties prisikėlimo džiaugsmą."

Nuotraukoje Angelė Joknytė ir Arūnas Raudonius. Nuotrauka Gintauto Tumulio