Koncertas „Žydintis medis“ Kaune

Kaip gimė idėja surengti tokią šventę, kalbiname šio renginio iniciatorių pastorių Gabrielių Lukošių.

1. Renginio pavadinimas „Žydintis medis" turbūt buvo pasirinktas ne atsitiktinai. Kodėl taip pavadinote šį koncertą,  kokią prasmę slepia šie žodžiai?

Visą šį renginį - ne tik koncertą, bet ir pasiruošimą jam, visos bendruomenės dalyvavimą jame - pamatėme tarsi medį, kuris prasideda nuo sėklos, išauga iš nedidelio želmens. Kaip auga medžio šaknys, jo šakos, taip išaugo ir šitas renginys. Tai buvo tarsi visos bendruomenės judesys, tam tikras vidinis judėjimas, sukimasis į Viešpatį, ir kartu išorinis susitelkimas, viliantis, kad į bendruomenę ateis ir naujų žmonių. Na o kadangi pavasaris, pavadinome renginį „Žydintis medis".

2. Koks buvo šio velykiniu laiku surengto koncerto tikslas?

Norėjome surengti kokybišką krikščionišką koncertą ir pakviesti žmones, su kuriais susiliečia bendruomenės tikintieji. O pagrindinis tikslas - kad tuos žmones pasiektų Evangelijos žinia.

3. Kas renginyje dalyvavo?

Renginyje dalyvavo Vilniaus bažnyčios „Tikėjimo žodis" choras „Maranata", operos solistė Judita Leitaitė, pianistė Audronė Juozauskaitė, būgnininkas Arvydas Joffė, dainininkas Ovidijus Vyšniauskas, grupė „S.O.S." iš Naujosios Akmenės, baleto šokėja Judita Grabauskienė. Renginį vedė Ričardas Pagojus. Buvo atliekamos prasmingos dainos bei giesmės konkrečia dvasine kryptimi: nenutolstant nuo Kristaus mirties, prisikėlimo ir Jo viešpatystės.

4. Po muzikinės renginio dalies dalinotės Velykų žinia. Kuo jus asmeniškai žavi ši žinia? Ir kodėl ši žinia svarbi eiliniam kauniečiui?

Ši žinia svarbi bet kuriam žmogui, nes be tikėjimo Kristumi žmogaus gyvenimas tampa beviltiškas. Jeigu žmogus galėtų turėti viltingą gyvenimą, Jėzus niekada nebūtų į šią žemę atėjęs, nei miręs pasiaukojančia mirtimi, nei kėlęsis. Jeigu mes patys turėtume viltį, Jam būtų nereikėję to daryti. Šis įvykis - Kristaus atėjimas, Jo pasiaukojimas ir Jo prisikėlimas - apreiškia Dievo meilę kiekvienam iš mūsų. Tai yra kiekvienam svarbiausias dalykas, ir tai mane žavi. Tad po muzikinio koncerto aš ir pristačiau Kristaus mirties ir prisikėlimo žinią ir pakvietėme žmones atgailai.

5. Šio koncerto metu buvo renkama parama Tauragės vaikų namams ir Išlaužo vaikų dienos centrui. Kaip kilo ši idėja ir kodėl tai buvo daroma?

Visų pirma norėjosi, kad šis renginys būtų visapusiškai atviras, nukreiptas į išorę, o ne į save. Tiek koncertas, tiek žinia buvo skirta žmonėms, kurie yra „už bažnyčios ribų". Norėjome, kad velykinis laikas būtų šventinis ne tik mums, todėl ir šį renginį sumanėme kaip labdaros akciją. Kiekvienas norintis galėjo pinigine auka paremti Tauragės vaikų namus „Šaltinėlis" ir Išlaužo seniūnijos kaimų bendruomenės šeimos dienos centrą. Kadangi tiek su Tauragės vaikų namais, tiek su Išlaužo dienos centru mūsų bendruomenė turi tam tikrus ryšius, žinome, kaip jie tvarkosi su finansais, supratome, kad pagalba jiems būtų labai reikalinga.

6. Kaip konkrečiai Kauno bažnyčios bendruomenė įsijungė į pasiruošimo šiam renginiui darbus? Kaip tai keitė pačią bendruomenę?

Visų pirma, bendruomenės žmonės meldėsi - meldėsi, kad tiek patys artėtume prie Viešpaties, tiek užtarėme žmones, kurie ateis į koncertą, meldėmės, kad visi pasiruošimo darbai vyktų sklandžiai. Kitas dalykas, bendruomenės žmonės aukojo. Raginimas aukoti nebuvo įkyrus, bet buvo sudaryta galimybė laisvanoriškai aukoti būtent šiam renginiui. Jeigu žmonės nebūtų taip pasiaukojančiai aukoję, renginys nebūtų įvykęs.
Kaip tai keitė mūsų bendruomenę? Dabar dar sunku viską įvardinti... Kol kas galiu pasakyti tik tiek, kad tam tikri konkretūs pamokslai nebūtų skambėję, jeigu bendruomenė nebūtų judėjusi šia kryptimi. Kitas permainas pamatysime turbūt po ilgesnio laiko...

7. Renginys pasibaigė. Kas toliau? Papasakokite apie platesnę viziją, glūdinčią už „Žydinčio medžio" koncerto, - juk koncertas buvo tik mažas išorinis ženklas, tiesa?

Platesnė vizija - kad mes, kaip bendruomenė, pažintume Kristų ir aiškiau suvoktume savo, kaip tikinčiųjų, kaip krikščionių bendruomenės, tapatybę. Koncertas buvo kaip konkretus atramos taškas, konkretus uždavinys, kurį mes turėjome įvykdyti, bet išties mums rūpi tie vidiniai pasikeitimai, kurie prasidėjo, - tai neturi sustoti. Kalbu apie kiekvieno bendruomenės nario  ir visos bendruomenės aiškesnį savęs, kaip krikščioniškos bendruomenės, suvokimą.

Dėkojame pastoriui už pokalbį.

Taip pat norime nuoširdžiai padėkoti ir visiems koncerte dalyvavusiems atlikėjams, renginio vedėjui - jūs iš tiesų sukūrėte puikią šventę. Dėkojame tikintiesiems, kurie meldėsi ir aukojosi, kad šis renginys įvyktų, ir visiems, kurie šio renginio metu ne tik atvėrė savo širdis, bet ir savo aukomis parėmė tos paramos reikalinguosius: Tauragės vaikų namai už suaukotus pinigėlius ketina įsigyti šaldytuvą, o Šeimos dienos centrui Išlauže įteiksime televizorių ir kanceliarinių prekių. Tiek vienos, tiek kitos organizacijos atstovai labai dėkoja ir ilgam prisimins šią gražią pavasario šventę.