Ši vienuolė (priklausanti Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacijai), įgijusi lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos specialybę ir kurį laiką dirbusi mokytoja, kelerius metus darbavosi rengiant sovietiniais metais pogrindyje leistą Katalikų bažnyčios kroniką.
Galbūt ne visi žinome, koks tai leidinys, tad trumpai apie jį. Lietuvos katalikų bažnyčios kronika (toliau - Kronika) - pogrindinis leidinys, leistas Lietuvoje 1972-1989 m. Pirmasis numeris pasirodė 1972 m. kovo 19 d. Jį leido „Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetui“ artimi kunigai, seserys vienuolės, pasauliečiai katalikai. Jame buvo rašoma apie katalikų persekiojimus ir diskriminaciją Lietuvoje, tikinčiųjų gyvenimą kitose sovietinėse respublikose, taip pasaulio visuomenę informuojant apie tikrąją Bažnyčios ir tikinčiųjų padėtį Lietuvoje.
Kaip sakė sesuo Bernadeta, šio leidinio tikslas ir jėga buvo tiesos žodis be komentarų, aiškinimų ir vertinimų. Tiesiog buvo renkami faktai apie tikinčiųjų persekiojimus, kratas, tardymus ir pan., jie kiek paredaguojami ir perrašomi ranka ar spausdinami mašinėle - taip būdavo paruošiamas 30-40 psl. turintis žurnalas, kuris buvo verčiamas į skirtingas kalbas ir platinamas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse. Taip tiksli informacija, išsklaidanti visus mitus apie rojų sovietų sąjungoje, pasiekdavo ir užsieniečius. Sovietiniais metais pogrindyje buvo leidžiama apie 14-16 leidinių: „Aušra“, „Laisvės šauklys“, „Alma mater“ ir kiti. Kiti leidiniai sovietų valdžios buvo laikomi ne tokie pavojingi kaip Kronika, bet ir jų leidėjai bei platintojai buvo persekiojami. „LKB kronika“ yra išsamiausias dokumentų bei faktų apie sovietų valdžios persekiotą Bažnyčią rinkinys.
Sesuo Bernadeta nuoširdžiai ir atvirai papasakojo apie jaunystėje ją ištikusią krizę, kurią įveikti jai padėjo būtent keli pažįstamo kunigo įduoti pogrindyje leisti leidiniai. Na o vėliau, jau pasirinkus vienuolystės kelią, likimas lėmė, kad ir jai teko galimybė kelerius metus redaguoti Kroniką. Viešnia praskleidė sovietinės „tikėjimo romantikos“ šydą: papasakojo apie slapta renkamą informaciją, išradingus jos kopijavimo ir platinimo būdus bei tai, ką teko išgyventi, kai į jų, vienuolių, namus įsiverždavo sovietinio saugumo darbuotojai, kurie čia pat atskirdavo vienuoles vieną nuo kitos ir keliolika valandų naršydavo namus, ieškodami kompromituojančios medžiagos, neleisdami joms vienai su kita susimatyti, kai nuolatos jautiesi stebimas, šmeižiamas ir persekiojamas... Ne kartą ir ji pati, ir daugybė kitų asmenų, prisidėjusių prie šio leidinio leidimo, buvo tardomi saugumo rūmuose, „sėdėjo parų“ ar buvo kalinami. Tačiau sesuo Bernadeta džiaugėsi ir stebuklais, kai Viešpats apsaugojo ar, tiesiogine žodžio prasme, uždengdavo saugumiečiams akis.Iš tiesų stebino tikinčiųjų drąsa, ryžtas ir išradingumas, siekiant, kad apie gyvenimo už „geležinės uždangos“ realijas sužinotų svetur gyvenę mūsų tautiečiai ir kiti tikintieji. Nors sovietų valdžia dėjo pastangas siekdama sustabdyti šį leidinį, ir daug žmonių buvo tardomi ir net kalinami, nauji Kronikos numeriai pasirodydavo net ir suėmus pagrindinius prie to prisidėjusius kunigus. Per 17 „Kronikos“ gyvavimo metų buvo išleistas net 81 šio leidinio numeris. „Kronika“ buvo sustabdyta tik 1989 m., prasidėjus Atgimimui, ir jos leidimas nutrauktas pačių leidėjų sprendimu. Tačiau už tai, kad tiesa, tikri faktai, išvystų dienos šviesą ir pasiektų žmones buvo sumokėta tikrai didelė kaina - paskaičiuota, kad už kiekvieną Kronikos numerį kas nors sėdėjo kalėjime metus laiko.
Nepaprastai dėkojame viešniai už jos nuoširdumą ir tokį atvirą pasidalijimą prisiminimais. Džiaugiamės, kad tą šventinį vakarą į susitikimą su vienuole susirinko tikrai nemažas būrys tikinčiųjų, tarp kurių buvo ir būrelis jaunimo, kuriems šis pasakojimas, manau, nuspalvino Lietuvos kelią į nepriklausomybę kitomis spalvomis. Naujai įvertinome, kokia svarbi ir brangi yra tautos laisvė ir nepriklausomybė.
Po renginio niekas neskubėjo skirstytis, būriavosi ir šnekučiavosi. Brolis Jonas pasidalino prisiminimais apie pažintį su kunigu Juozu Zdebskiu. Jam dar tebūnant paaugliu, šis kunigas apsilankydavo Jono tėvų namuose, nešinas Kronikos puslapiais. Jonas ir šiandien dar saugoja tą seną rašomąją mašinėlę, kuria daugino Kronikos tekstus. Ši pažintis su kunigo Juozu Zdebskiu, jo autoritetas padėjo ištverti sunkius metus sovietų armijoje ir nepalūžti, nesužvėrėti, neatsakyti blogiu į blogį.
Siūlome paskaityti ir dar vienos Kauno bažnyčios tikinčiosios sesers Linos įspūdžius.
Lina: KRONIKA ilgai kalbėjo, nes jos leidėjai kantriai tylėjo.
Atmintyje išlikę keli Kronikos viršeliai, matyti ant tėvų stalo apie 1983-1985 metus. Nepamenu, iš kur jie pas mus namuose atsirado, tik žinau, kad jie kėlė tam tikrą pagarbą. Juk tai draudžiama literatūra, kurios straipsnius citavo „Amerikos balsas“, „Vatikano radijas“. Kas tie žmonės, kurie nepasitenkino bailumo pyragais, bet vardan tiesos maitinosi valdžios atmetimu, persekiojimais, gąsdinimais, šmeižtais, patiriamais iš „šviesaus rytojaus“ kūrėjų? Kas jie, kurie padėjo nutiesti kelią link Lietuvos nepriklausomybės?
Mane labai nustebino, kad ištrėmus pagrindinius Kronikos organizatorius, prie tolimesnio sėkmingo Kronikos kūrimo, leidimo ir platinimo darbo stojo moterys - vienuolės seserys. Jos prisiėmė atsakomybę ir kantriai tylėdamos dirbo, neišsigando persekiojimų, kratų, buvo pasiruošusios, jei reikės, gyvenimą baigti tremtyje. Sesės vienuolės negąsdino kaimynų garsiomis „tikėjimo“ maldomis, nesipuikavo ant klestėjimo doktrinų skelbėjų „krikščioniškų“ žurnalų viršelių, nemokė apie teisingus tikėjimo žingsnius į aprūpintą gyvenimą. Ne, leisdamos Kroniką jos buvo Kristaus mokinės tylėdamos. Tardomos - tylėjo, šmeižiamos - neatsikirtinėjo. Priėmė karčią tų dienų taurę ir gėrė iki dugno, toliau leisdamos Kroniką. Bet jų tylūs tikėjimo darbai prisidėjo prie sovietų sąjungos pamatų išjudinimo. Ar ne apie tokio tikėjimo žmones kalba Laiškas hebrajams? Ar ne tokiais tikėjimo žmonėmis ragino būti apaštalas Paulius, kvietęs ir susidūrus su sunkumais nepamesti Viešpaties duoto tikėjimo, bet sekti Juo ir vykdyti Jo valią.
***
Sesers Bernadetos ir kitų tikinčių moterų pasakojimus apie tikinčiųjų gyvenimą sovietiniais metais galite paskaityti ir Bernardinai.lt išleistoje knygoje „Laisvė ir tikėjimas: krikščioniški trileriai sovietmečiu“.
_64x64_9de.jpg)
