Gegužės 21-25 dienomis Panevėžio bažnyčios „Tikėjimo žodis“ pastoriaus Ramūno Juknos kvietimu, Panevėžyje viešėjo misionierė iš JAV Sju Yeager (Sue Yeager). Atvykusi į Panevėžį, misionierė neskubėjo prie sakyklos, bet vaikštinėjo miesto gatvėmis, domėjosi jo istorija ir architektūra, stengėsi suprasti, kuo gyvena šio miesto žmonės, - jai labai rūpi ne tik tai, ką ji daro, bet ir tie, dėl kurių ji tai daro.
Tarnavimas penktadienio vakare buvo skirtas moterims - jos sugužėjo iš viso Aukštaitijos regiono. Trumpai papasakojusi apie save (interviu su Sju galima rasti čia), Sju Yeager, remdamasi 1 Karalių knygoje 17 skyriuje užrašyta istorija apie pranašą Eliją ir našlę iš Sareptos, dalijosi su moterimis guodžiančia žinia: nesvarbu, kokia nestabili padėtis yra aplinkui, nesvarbu, kokia tu maža ar nereikšminga, net jei ir nematai išeities iš sudėtingos situacijos, Dievas mato ir myli tave. Tu gali Jį išbandyti - rinkis pasitikėti Dievu.
Po to misionierė pakvietė moteris maldai. Salėje tvyrojo meilės, atvirumo ir pasitikėjimo atmosfera. Moterys liejo savo skausmą, atvėrė Viešpačiui savo naštas ir bėdas. Sju, padedant pastoriui Ramūnui, meldėsi už kiekvieną moterį asmeniškai, o Dievo dvasia gydė tiek sielas, tiek kūnus.
Šeštadienio susirinkime, kuris buvo skirtas ne tik moterims, viešnia ragino būti aktyviais tikinčiaisiais ir nešti sutaikinimą pasauliui. „Surask savo vietą statant Karalystę - tu esi sukurtas ir pašauktas įgyvendinti tam tikrą tikslą, - drąsino pamokslininkė. - Naudok tai, ką turi savo rankose. Atnešk tai Viešpačiui, ir tavo gyvenime prasidės nuotykiai.“ Taigi buvome kviečiami leistis į nuotykius, kurių Autorius ir Įkvėpėjas yra Dievas. Žvelgiant į Sju ir jos klausantis, buvo akivaizdu, kad ji pati jau dalyvauja šioje nuotykių kupinoje kelionėje, tad jos kvietimas rado atgarsį ne vieno klausytojo širdyje.
Sekmadienį Sju Yeager tarnavo Panevėžio bažnyčios pamaldose ir drąsino mūsų bendruomenę nepasiduoti aplinkybėms, net ir nesant jokios vilties, patikėti viltimi, kaip patikėjo Abraomas, kvėpuoti ta tikėjimo viltimi ir nešti ją kitiems. Misionierė meldė bendruomenei dvasinio prasiveržimo tiek šeimose, tiek bažnyčios tarnavimuose bei už bažnyčios ribų. „Dievas yra pasiruošęs veikti, jei tik mes sutiksime būti sėklomis Jo rankose ir leisime Jam mus naudoti kiekvienam numatytoje Dievo karalystės dirvoje“, - kalbėjo misionierė.
***
Savo įspūdžiais po seminaro sutiko pasidalinti ir keli Panevėžio bažnyčios nariai.
Vlada: Esu dėkinga Dievui už Jo tarnaitę Sju Yeager. Jos tarnavimų metu naujai išgyvenau Dievo meilę, paguodą, padrąsinimą. Skelbiamas Dievo žodis pasiekė pačią širdies gelmę, įkvėpė dar daugiau pasišvęsti ir tarnauti Jėzui. Naujai suvokiau, kaip svarbu su meile tarnauti kiekvienam žmogui, ypač visuomenės atstumtiems, paniekintiems, nepastebimiems, silpniausiems, mažiausiems... Esu įkvėpta svajoti dideles svajones ir melsti Dievo, kad padėtų jas įgyvendinti.
Jurga: Dievas myli ir pastebi tuos, kurių nenori mylėti ir pastebėti kiti. Jis nori, kad ir mes pamatytume tuos žmones ir darytume jiems gera - ši bendra mintis jungė ir tarnavimą moterims penktadienį, ir šeštadienio bei sekmadienio tarnavimus.
Penktadienį į susirinkimą atėjau anksčiau ir stebėjau besirenkančias moteris. Tuomet staiga pamačiau, kad nors jos visos tokios skirtingos, visos labai gražios ir visas jungia tas pats troškimas - pažinti Dievą. Kai pradėjom giedoti giesmes, tiesiog gumulas užstrigo gerklėje, nes suvokiau, kad tai, jog čia atvažiavo ir mums tarnaus Sju, iš tiesų yra Dievo darbas.
Buvau sujaudinta ir sekmadienį, kai susirinkimo pabaigoje kiekvienas gavome iš misionierės dovanų -po garstyčių sėklų maišelį. Tai simbolizavo viešnios mintį, kad mes patys turime būti pasodinti į dirvą, kuriai esame skirti, jog iš mažos sėklytės užaugtų didelis medis, kuriame galėtų prisiglausti paukščiai.
Stasys: Su Sju praleistas savaitgalis leido naujai pažvelgti į tris tikinčiojo gyvenimo sritis:
1. Maldos svarba. Labai sujaudino misionierės požiūris į maldą. Tik melsdamiesi mes galime palaikyti bendravimą su Dievu. Bendravimas yra visų santykiu pagrindas. Pamačiau, kad visi didieji Dievo žmonės visų pirma buvo maldininkai.
2. Misijos ir misionieriaus samprata. Supratau, kad misionierius yra ne tik tas, kuris skelbia Evangeliją laukinių gentims džiunglėse, bet ir tas, kuris pamaitina benamį, kasdien sutinkamą prie šiukšlių konteinerio.
3. Žmogus. Per šį trumpą laiką, praleistą klausantis, stebint ir bendraujant su Sju, supratau, kaip turi atrodyti pagal Dievo atvaizdą sukurtas žmogus, kaip turi atrodyti krikščioniškas vertybes išpažįstantis žmogus. Svarbu būti jautriam Dievo dvasiai, mokytis daryti gerus darbus, nerodant į save.
Pajutau norą ir poreikį matyti pokyčius šiose srityse savo gyvenime.
Leiskis į nuotykius su Dievu







_64x64_9de.jpg)




