Šventinį saulėtą rytą su gera nuotaika ir lūkesčiu širdyse Panevežio bažnyčios salę sausakimšai užpildė per 70 tikinčiųjų iš Vilniaus, Vievio, Ukmergės, Rokiškio, Kupiškio, Anykščių, Utenos, Ignalinos, Kauno, Naujosios Akmenės, na ir, žinoma, Panevėžio.
Per pirmą seminaro dalį pamokslavo Vilniaus bažnyčios „Tikėjimo žodis" pastorius Darius Širvys ir Panevėžio bažnyčios pastorius Ramūnas Jukna. Po to vyko diskusijos grupelėse, o baigiamojoje dalyje - rašto darbų ( namų užduoties ) aptarimas.
Pradėdamas savo pamokslą pastorius Darius Širvys suformulavo seminaro tikslą: gilinti mūsų požiūrį apie misijos supratimą, praturtinant jį meilės, kūrybiškumo dimensijomis ir paskatinti konkrečiam veikimui bei tarnystei einant į visuomenę. Pirmoje pamokslo dalyje pastorius aptarė dieviškąjį misijos aspektą - pats Dievas yra didysis misionierius, jis pakvietė žmogų į bendrystę, stipriausias šios bendrystės motyvas yra meilė: Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris Jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą (Jn 3, 16). Jėzus atėjo į šį pasaulį, Jis darė gera, rodė gailestingumą, padėjo žmonėms be išskaičiavimų, vedamas gyvos meilės. Negana to, Jėzus ėjo iki galo, nusižemino iki kryžiaus mirties. Jis įrodė savo meilę Dievui. Meilė triumfavo, tokia meilė nemiršta. Tad ir mes, tarnaudami Dievui, turime nepamiršti, kad visko, ką darome, pagrindas turi būti meilė. Meilė Dievui ir artimui be jokių išskaičiavimų. Tai holistinis požiūris, kuris gali padaryti mūsų meilę veiklia, ją įkūnyti. Turime eiti ir dalinti tą Dievo meilę pasauliui, su pasiaukojimu tarnaudami konkretiems žmonėms, atsiliepdami į konkrečius jų poreikius, kaip tai darė Kristus.Antrojoje savo mokymo dalyje pastorius Darius kalbėjo apie krikščionišką „įsikūnijimą".
Tai misiologinis principas, veikiantis nuo pat krikščionybės pradžios. Pats unikaliausias, nepakartojamas įsikūnijimas yra Kristaus įsikūnijimas. Jis - Dievas, tapo prieinamas mums - žmonėms. Tai yra didžiulis Dievo nusižeminimas. Mes tam tikra prasme turėtume stengtis jį imituoti. Kaip per Kristaus įsikūnijimo stebuklą išgelbėjimas atėjo į žemę, taip tegu per mūsų jautrumą, nuolankumą, atidumą mus supančiai kultūrai ir žmogui, bei nuolankią pasiaukojančią tarnystę ši vilties Evangelija pasiekia kitus.
Pastorius Ramūnas Jukna savo pamoksle kalbėjo apie prisitaikymą, kuris reikalingas skelbiant Evangeliją. Kad skelbimas būtų veiksmingas, turime išmokti įvertinti aplinkybes, kurios nuolat keičiasi. Stengtis, kad mūsų evangelizacijos, priėjimas prie žmogaus nebūtų sustabarėjęs, kad nesiremtume tam tikru vienu modeliu. Buvo paminėti epizodai iš Jėzaus, Petro ir Pauliaus tarnavimų, kuriuose atsiskleidė jų skirtingas elgesys skirtingose situacijose. Naujajame Testamente nėra pateiktas tik vienas būdas, kaip reikėtų elgtis skelbiant Gerąją Naujieną. Matome skirtingas, tačiau natūralias tiek Jėzaus, tiek apaštalų reakcijas įvairiose situacijose.
Skelbti Evangeliją turime pasikliaudami Šventąja Dvasia, kuri veda mus, suteikia mums jėgų liudyti, kūrybingumo, įkvėpia ir įgalina.
Per diskusijas grupelėse seminaro dalyviai dalinosi įspūdžiais apie girdėtus pamokslus, aptarė rūpimus klausimus, pasidalino asmenine tarnavimo patirtimi.Baigiamojoje dalyje pastorius Darius Širvys aptarė jam atsiųstus rašto darbus su atsakymais į klausimus iš Bruso Olsono knygos „Bručka". Išgirdome keletą konkrečių paraginimų, kaip tapti geresniais Kristaus sekėjais:
turime nuolatos skaityti;
turime mokytis išgirsti, ko mūsų klausia;
turime mokytis daryti apibendrinimus - iš visumos trumpai perteikti, kas yra svarbiausia;
turime siekti kūrybingumo;
visko pamatas yra veikli meilė.
Pasibaigus seminarui, svečiai neskubėjo skirstytis. Iš šypsenų veiduose ir noro dar pabūti drauge buvo galima jausti, kad renginys buvo aktualus ir naudingas dalyvavusiems.
_64x64_9de.jpg)
