Tikintieji nustebo, kai susirinkimo pradžioje buvo pakviesti prie kvapniais pyragais ir kitomis gėrybėmis nukrautų stalų vaišintis, gerti arbatą, bendrauti ir dėkoti: dėkoti vienas kitam ir, žinoma, Dievui.Smagu buvo matyti besišnekučiuojančius brolius ir seseris, vaikus, vaikštančius po salę ir dalijančius obuolius, papuoštus užrašu: „Ačiū Dievui už bažnyčią ir tave“, besibūriuojančius ir savo padėkas Dievui rašančius žmones. Medis, ant kurio buvo galima kabinti savo padėkas, netrukus pasipuošė įvairiaspalviais obuoliais - nuoširdžiomis bažnyčią lankančių žmonių padėkomis.
Pakviesti dėkoti Dievui giesmėmis, grįžome prie mums labiau įprastos susirinkimų tvarkos - šlovinome Dievą, giedojome ir garbinome Jį. Nuskambėjus kelioms giesmėms, ant scenos užlipo pora sesių, kurios paskaitė po psalmę ar jos ištrauką ir keliais sakiniais išsakė, kaip ta psalmė atspindi tai, už ką jos yra dėkingos Viešpačiui. Po to vėl skambėjo giesmės, ir vėl psalmės bei žmonių padėkos. Nepaprastai gera buvo girdėti įvairaus amžiaus žmonių, brolių ir sesių padėkas. Vieni jų dėkojo Dievui už Jo apsaugą ir aprūpinimą sunkiu metu, už brolius ir seseris, kurie ir maldomis, ir kitaip padėjo bėdoje, už išgelbėjimą bei bažnyčios žmones, padėjusius žengti Dievo keliu, už Dievo ištikimybę ir išsipildančius Jo pažadus, už spausdintą Dievo žodį - Bibliją, kuri sustiprina, teikia paguodą ir viltį susidūrus su sunkumais, ir mūsų laikraštį „Ganytojas“, kuris maitina ir stiprina dvasią, už Dievo gerumą, kuris skatina atgailauti...Nors tą sekmadienį negirdėjome pamokslo, bažnyčioje skambėjo Dievo žodis - psalmės, išgirdome ir nuoširdžias 10 žmonių padėkas, tvyrojo puiki nuotaika. Ačiū Dievui už Jo malonę, iš Jo ateinantį kūrybingumą, žmonėms už drąsą bei atvirumą ir, kaip sakė vienas iš dėkojusiųjų, leiskime Dievo žodžiui keisti, formuoti mus ir eikime ne priekaištų, bet dėkingumo keliu.
Nuotraukos Linos Straigytės
_64x64_9de.jpg)
