Jau ketvirtus metus Kauno bažnyčios ir viso regiono tikintieji buvo kviečiami į Palapinių šventę. Šiais metais ji vyko liepos 3-6 dienomis, o šių metų išvykos tema - „Poilsis. Kas įeis į Viešpaties poilsį?".Į medžių apsuptą stovyklavietę Lazdijų rajone, Prapuntų ežero saloje, pradėjome rinktis šiltą ir vasarišką penktadienio popietę. Vieni puolė statytis palapines, kiti ėjo maudytis, treti tiesiog mėgavosi vasarišku oru, o keletas šaunių vyrų kibo į darbą ir per porą valandų iškėlė didžiąją palapinę, kurioje viso savaitgalio metu vyko rytiniai tarnavimai ir kiti renginiai. Prieš sugulant miegoti dar susirinkome bendrai vakarinei maldai - taip simboliškai pradėjome Palapinių šventę.
Šeštadienį atvyko daugiau stovyklautojų ir, nors didžiąją dienos dalį smarkiai lijo, tai netrukdė smagiai leisti laiką. Rytinio tarnavimo metu pastorius Gabrielius Lukošius perskaitė laiško Hebrajams 3-4 skyrius ir priminė, kad Viešpats, kūręs pasaulį šešias dienas, septintąją dieną ilsėjosi. Poilsis ir mums, tikintiesiems, turėtų būti su ramybe ir Viešpaties artumu susijusi, o ne atskirta nuo Jo, gyvenimo dalis. Poilsis Viešpatyje yra labai saldus. Svarbu tik pažinti Jo kelius, ištrūkti iš rūpesčių rutinos ir įeiti į Jo poilsį.
Popiet, pliaupiant lietui, antrąkart sugužėjome į didžiąją palapinę, kur dalyvavome Vitos Niaurienės surengtoje viktorinoje. Teko ne tik atsakinėti į klausimus bei atlikti įvairias užduotis, bet ir, pasiskirsčius komandomis, suvaidinti po trumpą vaidinimą. Palapinėje netrūko gerų emocijų ir nuoširdaus juoko. Vakarėjant grupelė tikinčiųjų išvyko į netoliese esantį Veisiejų miestelį stebėti „šokančių fontanų", o likusieji rinkosi žiūrėti dokumentiniais faktais grįstą filmą „Misija", kuriame pasakojama apie misionierių jėzuitų vienuolių veiklą XVIII a., skelbiant Dievo žodį Pietų Amerikoje gyvenantiems indėnams. Šis filmas sukrėtė žiūrėjusiuosius ir paskatino naujai pamąstyti apie sekimą Viešpačiu, daromų pasirinkimų prasmę ir vertę ne tik šiame gyvenime, bet ir amžinybės perspektyvoje, pasvarstyti, kas iš tiesų įeis į Viešpaties poilsį. Beje, netrūko ir tų, kurie nakties miegą iškeitė į pašnekesius prie laužo ir į palapines sugrįžo prieš pat aušrą.
Sekmadienis išaušo saulėtas ir šiltas. Prie stovyklautojų dar prisijungė kelios šeimos iš Marijampolės, Jonavos, Prienų. Dievas ir juos pakvietė į savo poilsį. Pastorius Gabrielius, pateikdamas pavyzdį, kad dažnai mes veržiamės ten, kur mūsų nekviečia, bet neiname ten, kur esame kviečiami, ragino įsižiūrėti, kaip Viešpats mato gyvenimą ir poilsį. Viešpaties poilsis yra daugiau nei septinta diena savaitėje, mėnuo metuose ar pan. Tik Jame atrasime tikrą poilsį ir atgaivą.
Po pastoriaus pamokslo visi drauge laužėme duoną, o dienai įpusėjus vandenyje buvo pakrikštyti du žmonės. Likusią dienos dalį laiką leidome įvairiai: kas maudėsi ežere, kas žaidė įvairius žaidimus ar tiesiog ilsėjosi.
Nors dauguma žmonių į namus išvyko jau sekmadienį, kelios šeimos nusprendė pasilikti ir pastovyklauti dar vieną dieną.
Nuotraukos Aistės Lukošiūtės ir Miglės Kavaliukaitės
_64x64_9de.jpg)
