Daugelis dalyvių - kauniečiai, bet labai džiaugėmės ir prisijungusiais broliais bei seserimis iš kitų miestų ir miestelių.
Pirmąjį vakarą tikintieji statėsi palapines, tvarkėsi išsinuomotus kambarėlius, bendravo, kartu gurkšnojo arbatą. Vėliau visi kartu meldėmės, žaidėme smagius, susipažinti padedančius žaidimus, kaitinomės pirtelėje.
Ankstų šeštadienio rytą pažadino nuotaikinga muzika, kviečianti į rytinę mankštą. Nustebino besimankštinančiųjų entuziazmas - mankštos laiką net teko pratęsti. Po pusryčių rinkomės klojime ir skirstėmės į grupes. Septyniose grupelėse diskutavome apie darnius santykius bažnyčioje. Išties gera sekmadieniais ateiti į bendruomenės susirinkimus, tačiau kartais, kaip kažkas pajuokavo, jautiesi tik kaip kino teatre. Visi norime šiltesnių, artimesnių santykių, jaukumo, saugumo. Taigi kalbėjomės apie tai, kaip įsivaizduojame artimus santykius savo bendruomenėje, kaip juos „sušildyti“ ir, svarbiausia, ką kiekvienas iš mūsų galėtume padaryti, kad bendruomenėje visiems būtų geriau. Susirinkę draugėn aptarti diskusijų rezultatų, pamatėme, kokie esame skirtingi… Labai džiugino, kad diskusijose dalyvavo ir labai jauni bendruomenės nariai (prisijungti buvo kviečiami visi, nuo 12 m.), ir jau brandūs žmonės.
Po diskusijų draugiškai gaminomės pietus, ilsėjomės, bendravome. Vakare buvome kviečiami dalyvauti estafetėse, žaidimuose, viktorinoje. Džiugino didelis dalyvavusiųjų entuziazmas ir energija. Na o vakare laukė dar viena labai smagi dalis - bendra vakarienė. Visi sunešėme savo vaišes ir sėdome prie bendro stalo. Valgėme, bendravome, didžiausi futbolo fanai stebėjo Pasaulio futbolo čempionato rungtynes. Dar vėliau visi norintieji galėjo pasikaitinti pirtelėje, pasišildyti kubile ar kartu pasėdėti prie laužo.Sekmadienį į šventę atvyko dar daugiau tikinčiųjų. Klausėmės pastoriaus Gabrieliaus pamokslo apie broliškus santykius ir bendravimą, kuris rėmėsi 1 Jono laiško 1 skyriaus 7 eilute: O jei vaikščiojame šviesoje, kaip ir Jis yra šviesoje, mes bendraujame vieni su kitais, ir Jo Sūnaus Jėzaus Kristaus kraujas apvalo mus nuo visų nuodėmių. Pastorius atkreipė dėmesį, jog jei esi šviesoje, nebijai atsiverti, nes supranti, kad Kristui tu, kaip ir tavo draugas, esi priimtinas ne dėl savo darbų, nuopelnų ar sugebėjimų. Jei suvoki, kas Kristus yra tavyje ir tavo draugo širdyje, nebelieka vietos neatleidimui, smerkimui, pasipūtimui... Mes visi esame priimtini Kristui todėl, kad tikime Jo auka, nereikia nei pūstis, nei kompleksuoti - esame priimtini tokie, kokie esame. Tai suvokęs, gali laisvai bendrauti.
Svarbi šios dienos dalis buvo vandens krikštas - išklausę mokymą apie krikštą ir pasikalbėję su pastoriumi, buvo pakrikštyti 6 žmonės.
Palapinių šventė Kauno regione vyksta jau ne vienerius metus. Kai kurie tikintieji yra tikri Palapinių šventės gerbėjai ir ištikimai dalyvauja nuo pirmųjų metų, kiti atvyksta tik kartais. Palapinių šventė - puiki proga pabūti kartu, geriau pažinti vienas kitą. Juk dažniausiai atėję į bažnyčios susirinkimus bendraujame tik su gerai pažįstamais, artimais bendruomenės nariais, o su kitais net nebūna progų susipažinti. Čia turėjome daug progų pabendrauti: kartu gurkšnojome arbatą, dalijomės pusryčiais, kartu gaminomės pietus, šnekučiavomės pirtelėje, diskutavome, žaidėme. Širdis džiaugėsi ir stebint mažuosius: gausus vaikų būrys puikiai leido laiką kartu - jiems tai taip pat buvo puiki proga susipažinti. Džiaugiamės, kad šiais metais bendruomenės nariai tikrai rūpinosi vieni kitais - kas padėjo kitiems finansiškai, kas pavežė iki šventės vietos ar pasidalijo maistu, padėjo prižiūrėti mažuosius.
Dalyvaudami renginiuose visuomet turime tam tikrų lūkesčių, įsivaizdavimų, troškimų. Ne visada viskas būna taip, kaip norisi, tačiau svarbu nenusivilti, nepasipiktinti, bet pakelti žvilgsnį į Viešpatį ir… dalyvauti.
Keli šventės dalyviai sutiko pasidalinti savo įspūdžiais:
Edita: Šių metų Palapinių šventėje labai džiaugiausi nuoširdžiu bendravimu ir Dievo artumu. Viskas vyko kiek kitaip, nei aš tikėjausi, bet dar geriau - ko akis neregėjo, kas į mintį neatėjo, tai Viešpats paruošė Jį mylintiems. Viskas sukosi apie Jo meilę mums ir mūsų meilę Jam. Tokioje atmosferoje minkštėjo mūsų širdys. Manau, Jis neaplenkė nė vieno - teko girdėti daug gražių liudijimų apie šios šventės metu vykusius stebuklus. Ačiū Dievui ir visiems šio renginio organizatoriams.
Aira: Mūsų šeima Palapinių šventėje dalyvavo pirmą kartą. Džiugino įvairių renginių gausa, artima bičiulystė, bendravimas, šiluma ir Dievo malonė. Senus pažįstamus ir naujus žmones atradome kaip naujus draugus. Esame dėkingi Viešpačiui ir Jo artimiems bičiuliams, kurie padėjo mūsų šeimai atvykti į šią šventę, palaikė ir pastiprino, o šventės metu kartu laužė duoną ir dalijosi savo gerumu, dėmesingumu bei kitomis gėrybėmis. Nuo pat penktadienio vakaro iki sekmadienio popietės siela mėgavosi ramybe, o kūnas - poilsiu ir galimybe atsipalaiduoti (dalyvaujant įdomiose estafetėse, žaidžiant stalo tenisą ir biliardą, mėgaujantis pirties malonumais).Diskutuodami grupelėse mokėmės suprasti, koks yra tikras bendravimas ir darnūs santykiai tarp bendruomenės žmonių. Gyvenime sutinkame žmonių su ypatingomis patirtimis. Savo patirties ryšulėlį patikiu Kūrėjui - kad neapsunktų kelionė, kad būčiau laisva, kad galėčiau kelti rankas šlovindama...
Sonata ir Haris: Esame labai dėkingi Dievui už šią šventę, kurioje jautėmės bendruomenės dalimi. Suvažiavome ir pasibuvome kaip vienos šeimos nariai. Smagu buvo susitikti ir seniai matytus žmones, daugiau pabendrauti. Labai patiko ir įdomios diskusijos grupelėse. Bendravimas mus suartina, atveria ir sušildo širdis. Manom, kad šios palapinių šventės metu mes, bendruomenės žmonės, žengėme dar vieną žingsnelį arčiau vieni kitų.







_64x64_9de.jpg)




