Poezijos vakaras „Einu Keliu...“

Gegužės 1 d. bažnyčioje „Tikėjimo žodis" vyko poezijos vakaras. Viliamės, jog tai pirmasis, bet ne paskutinis poezijos vakaras mūsų bendruomenėje, todėl gal teisingiau būtų sakyti - pradėjome poezijos vakarų „Einu Keliu..." ciklą.

Prisipažinsiu, jog ruošiantis pirmajam kartui jaudulio buvo nemažai (mat teko ir vesti šį renginį), tačiau vakaras praėjo taip paprastai ir jaukiai, kad gal ir nereikėjo taip nerimauti...
Bažnyčios šlovinimo grupelė, vadovaujama Ritos Brazaitienės, atliko keletą giesmių. Giesmės „Malda „Tėve mūsų" (muzika E. Čiplio), „Pirmoji psalmė" (muzika A.Chalikovo), „Esi Tu Alfa ir Omega" (muzika ir žodžiai I.Mikšėnienės) pakylėjo mūsų širdis prie Viešpaties. Bažnyčios „Tikėjimo žodis" vyresnysis pastorius Giedrius Saulytis įžangoje pasidalino savo mintimis bei įžvalgomis apie poeziją, jos reikšmę bei įtaką kiekvienam iš mūsų. Pastorius priminė, kad Senojo Testamento pranašai buvo ir poetai, - taigi Šventajam Raštui poetinė kalba nesvetima: tai liudija ir tokios Biblijos knygos, kaip Giesmių giesmė, Psalmių knyga. G. Saulytis pasidalino ir savo patirtimi, kai jis asmeniškai tarsi prisiliesdavo prie poezijos - nuo pat mokyklos suolo poetinė mintis vėl ir vėl tarytum pati susirasdavo, aplankydavo - štai ir dabar, rašydamas disertaciją, jis neaplenkė šios temos, bet priešingai, ji tapo ypatingai artima, tad disertacijoje skirtas dėmesys ir poezijai, jos reikšmei ganytojų tarnystei. Anot pastoriaus, poetai moko mus gerbti žodžius, jausti jų vertę, reikšmę, moko pajusti, kaip veikia kalba. Tad pastorius Giedrius džiaugėsi ir sveikino sumanymą rengti poezijos vakarus.

Po giesmių ir pastoriaus pasisakymo klausėmės pirmosios skaitovės, Giedrės Vėžytės (krikščionių mokyklos „Tikėjimo žodis" pradinių klasių bei dailės mokytojos), eilių. Štai kaip savo kūrybą pristatė Giedrė:

"Garstyčios grūdą sėju į poezijos laukus,
Versmėm jausmų ištryškusiom palieju
Ir vis einu, keliauju ir veržiuos,  ir laukiu ...
Kada dangus ir žemė sielos horizonte susilies".
(G.Vėžytė)

Didžioji dalis Giedrės eilėraščių jautriai atskleidžia žmogaus sielos kelionę link Dievo ir amžinybės.

Vėliau turėjome galimybę pasiklausyti dievop nukreipiančių Maironio eilių - ačiū skaitovei Elenai Kaminskienei, kuri ne tik parinko gražių lietuvių dainiaus eilėraščių, bet ir juos perskaitė susirinkusiems. Apie Maironį, šio poeto meilę Dievui, Tėvynei bei savo artimui keliomis mintimis pasidalino ir V.Umbrasas, perpasakojęs ir savo dėdės (kunigo) prisiminimus apie Maironį, jo bendravimą su studentais, - mat šis poetas labai mėgo darbščius bei gabius studentus ir bendraudavo su jais savo namuose.

Ne pranašas, aš ne kovot,
Aš ne žmonių mokinti, -
Aš Dievo įkvėptas giedot,
Su lyra giesmes pinti.

Einu sau Viešpaties taku,
Bjauriuosi melagybe;
Į širdį giesmėmis šneku,
Joj žadinu dievybę.
(Maironis, „Ne pranašas, aš ne kovot...")

Galiausiai mus nepaprastai palaimino svarbiausios vakaro viešnios - poetės Eglės Perednytės kūryba. „Kūryba man yra dangaus duona, kuri įprasmina kasdienybę. Kūryba - tai indas, sklidinas amžinybės rasos. Trokštu gerti ir gerti... <...> Esame žmonės, kurie trokšta gyvenimo. Ir šitas troškimas mus veda į priekį. Grįžkime į savo širdį. Ten slaptoje laukia Tas, kuris mus myli. Ir dėl šitos Meilės verta gyventi" - taip apie savo kūrybą rašė poetė, taigi šiais žodžiais ji ir buvo pristatyta susirinkusiems. Poetės skaitomos eilės tiesiog užbūrė - savo širdyse tarytum vaikščiojom po šios kūrėjos apdainuotą pajūrį, drauge su poete išgyvenom artumo, meilės ilgesį bei trapumą, santykio su Dievu paslaptingumą, daugialypiškumą...

„Aš taip ir nepasikalbėjau su Tavim,
Nors rytmečio aušroj tiek daug maldų kalbėjau.
O Viešpatie, Tu praėjai teisus,
o aš akis į šalį sukdama tylėjau".
(E.Perednytė, iš poetės knygelės „Aš klausiausi nutilusios...")

Vakaro metu Ritos Brazaitienės atlikti ir J.S.Bacho bei F.Šopeno preliudai padėjo permąstyti kiekvieną pasėtą žodį, atverti širdis poetinių minčių prasmėms.

Keletas žodžių apie tai, kodėl poezijos vakarus pavadinome „Einu Keliu..." 

Visas mūsų gyvenimas - Kelionė.
Ir jei ne Kelias, jis gali virst klajone...

Ir mes vis einame, einame...
Kiekvienas, neišvengiamai, keliaujam...

Kartais atitoldami, kartais priartėdami,
Kartais kupini vilties, kartais - beviltiškai sugniužę...
Kartais supratę, kartais apsigavę.
Kartais regintys, kartais akli.
Kartais suradę, kartais pametę.
Kartais apkabindami, kartais - grūmodami kumščiu.

Ir vėl - einame, einame, net jei klumpam, sustojam,
- pakylam.
Ir vėl - einame...
Kartais brangindami pelus, o kartais - radę grūdą.
Kartais pasmerkdami, o kartais - atleidę...
Kartais gedėdami, o kartais - šokdami,
Kartais griaudami, o kartais - statydami...
Einame...
Keliu.
Ieškodami ir ilgėdamiesi Tiesos.

Ir net jei sustojame, vis dar esame Kely.

Visas mūsų gyvenimas - Kelionė...

***
Jei Jūs norėtumėte prisidėti prie tokių vakarų rengimo ar pasiūlyti savo kūrybos eilių, kviečiame su mumis susisiekti šiuo elektroninio pašto adresu: poezija.btz@gmail.com . Taip pat šiuo adresu galite rašyti, jeigu norėtume gauti vardinį pakvietimą (kad nepraleistumėte informacijos) apie rengiamus poezijos vakarus.

Viliamės, jog rudenį toliau tęsime poezijai skirtus susitikimus, tad kviečiame prisijungti visus poezijos mylėtojus.