Šiaulių bažnyčios Krikšto šventė

 Vasarišką sekmadienį, birželio 28 d., Šiaulių bažnyčios „Tiesos žodis“ tikintieji į pamaldas rinkosi neįprastoje vietoje - po atviru dangumi, saulėtoje pušyno aikštelėje šalia Juodlės ežero. Tokios bendruomenės išvykos vasaros metu jau tapo gražia tradicija. Kadangi devyni tikintieji apsisprendė pašvęsti savo gyvenimą Kristui ir patvirtinti šį pasirinkimą krikštydamiesi vandenyje, šįkart bažnyčios išvyką į gamtą pavadinome Krikšto švente. 

Šventė prasidėjo dar bekeliaujant į išvykos vietą - dėkojome Viešpačiui už nuostabų orą! Susibūrę šlovintojai išsitraukė arfas, t. y., styginius instrumentus - kankles ir gitarą, pradėjo šlovinti, pastorė Anželika pamokslavo remdamasi Šventojo Rašto ištrauka iš Apaštalų darbų 16-o skyriaus apie kalėjimo prižiūrėtojo atsivertimą. Kalėjimo prižiūrėtojas, sukrėstas Dievo stebuklo, puolė po Pauliaus ir Silo kojomis atgailaudamas ir klausdamas, ką jis turėtų daryti, kad būtų išgelbėtas. Jie atsakė: „Tikėk Viešpatį Jėzų Kristų ir būsi išgelbėtas tu ir tavo namai.“ Ir jie skelbė Viešpaties žodį jam ir jo namiškiams. Tą pačią nakties valandą jis pasiėmė juos, nuplovė jų žaizdas ir nedelsiant kartu su visais saviškiais buvo pakrikštytas (Apd 16, 31-33).

„Krikštas - tai sąmoningas sekimo Kristumi ir mokinystės patvirtinimas. Jis simbolizuoja apvalymą nuo nuodėmės ir mūsų apsisprendimą priklausyti Kristui bei bažnyčiai, kasdien gyventi pagal Jo mums paliktą pavyzdį“, - pabrėžė pastorė.

Po pamokslo visi apsisprendusieji pašvęsti savo gyvenimą Kristui meldėsi atgailos malda. Tada visa bendruomenė, lydėdama naujakrikštus, patraukė ežero link, kuriame tikėjimas buvo patvirtintas vandens krikštu.

Po vandens krikšto susibūrėme prie vaišių stalo, vėliau sutuoktiniai buvo kviečiami keliauti  „Meilės taku“ aplink Juodlės ežerą. Kol poros keliavo, likusieji ant laužo virė šiupinį, žaidė tinklinį, pynė vainikus, uogavo, giedojo giesmes, džiugiai bendravo. Sugrįžus sutuoktiniams, atidarėme „turgelį“ - moterys ir merginos keitėsi drabužiais bei avalyne sau ir savo namiškiams, o vyrija žaidė „petankę“.

Išvykoje dalyvavo gausus mūsų bendruomenės tikinčiųjų būrys, vyriausia dalyvė - sesė Aleksandra (85 metai), jauniausia - Ema (2,7 metai). Dieną prieš Krikšto šventę jaunuoliai dalyvavo žygyje dviračiais ir puikiai paruošė vietą gamtoje bendruomenei susiburti.

Laikas Viešpaties ir gamtos prieglobstyje pralėkė akimirksniu. Buvo gera pasijausti gamtos dalimi, šlovinti Kūrėją be stiprintuvų ir mikrofonų, o drauge su paukščiais … Dėkojame Jam už Jo gerumą ir malonę būti kartu bei broliškai mylėti vieniems kitus.

www.ibaznycia.lt