Penktadienį surengėme šlovinimo ir diskusijų vakarą. Uteniškis Algis nuostabiai vedė šlovinimą, visi išgyvenome Dievo didybę. Pastorė Anželika kalbėjo apie keturis vyro ir žmonos bendravimo tipus. Po to poros uždavinėjo klausimus bei dalinosi savo patirtimi.
Po diskusijų kepėme dešreles, šašlykus ir bendravome iki saulės nusileidimo. Sėdėjome jaukioje pavėsinėje prie židinio, iš kurio sklindantys dūmai baidė įkyrius uodus.
Šeštadienį iki pietų laisvai leidome laiką - kas žvejojo, kas rinko uogas ar grybus. Gaila, kad šiais metais itin dažnas lietus neleido per ilgai užsibūti miške. Brolis Alvydas atsivežė tikrą lanką, iš kurio savo rankos taiklumą bandė net tik tėveliai, bet ir mamos bei vaikai.
Šeštadienio popietę vyrai ir moterys atskirai kalbėjosi aktualiais santuokos klausimais. Pokalbiais vyko grupelėse. Vyrų grupelę vedė Darius Venslovas ir Aidas Krikštaponis, o moterų - pastorė Anželika. Grupelėse kalbėjome apie bendravimo ypatumus šeimoje. Bendravimas - tai procesas, kurio metu žodžiais arba be žodžių perduodama informacija taip, kad kitas suprastų. Bendravimo dalys - klausymas, kalbėjimas ir supratimas. Taip pat stengėmės rasti atsakymus į klausimus, ko nereikia daryti konflikto metu ir ką reikia. Ieškojome priežasčių, kurios trukdo geram bendravimui tarp vyro ir žmonos. Pastorė Anželika ragino moteris prisiminti, kokie sutuoktinio būdo bruožai patraukė jas dar iki santuokos. Taip pat žmonos aptarė, kokių savybių turi vyras, be kurių jos šiandien neapsieitų. Buvo paminėti tokie bruožai kaip jėga, ryžtas, greita reakcija, drąsa ir kt. Pastorė ragino dažniau prisiminti teigiamus mūsų vyrų bruožus ir drąsinti juos, nes jie dažnai savim nusivilia.
Apibendrindami savaitgalio seminarą, padarėme išvadą, jog labai svarbu sutuoktiniams bendrauti, įsiklausyti, ką kitas nori pasakyti.
Liepos 12 dieną apie šeimyninio bendravimo ypatumus pastorė Anželika Krikštaponienė pamokslavo ir Utenos bažnyčioje „Tikėjimo žodis". Pamatėme, koks platus yra bendravimas, skirtingos dimensijos ir stiliai. Bendravimas šeimoje nėra statiškas, jis nuolat kinta. Vienoks bendravimas būna prieš santuoką, kitoks - santuokoje ir dar kitoks, kai vaikai užauga ir palieka tėvus. Kiekvienoje šeimoje bendravimo stilius unikalus, todėl nereikėtų jo kopijuoti nuo kitų.
Bendravime labai svarbus įsiklausymas. Mums pavyzdys yra Jėzus, kuris klausėsi širdimi.








_64x64_9de.jpg)



