.jpg)
Jau kelintus metus iš eilės Kauno bažnyčios sutuoktinių poros vasario mėnesį yra kviečiamos į vakaronę sutuoktiniams. Šįmet vasario 12 d. renginį organizavusi komanda pakvietė sutuoktinius į Karaliaus puotą. Ne kartą teko girdėti organizatorių juoką, entuziastingus pokalbius ir karštas diskusijas, kaip surengti linksmą, bet prasmingą renginį. Žinau, kad teko prisiminti ne vieną pasaką, o kai buvo nuspręsta renginį kurti pasakos „Pelenė“ motyvais – peržiūrėti ne vieną šios pasakos ekranizaciją. Žinoma, buvo šiek tiek baiminamasi, ar pakviestos į šventę poros išdrįs pasipuošti karališkai puotai tinkamais drabužiais, bet renginio dieną šios baimės išsisklaidė: į puotą susirinko tikrai puikiai nusiteikusios, iškilmingai pasipuošusios 26 sutuoktinių poros.
Siūlau paskaityti šioje puikioje šventėje dalyvavusių porų įspūdžius:
Deividas ir Vilma: Jei paklaustų, ar dar kartą norėčiau į tokį pokylį, nedvejodamas atsakyčiau – TAIP. Juk taip malonu patirti laiko bejėgiškumą, kai jis neturi galios įsukti tavęs į rutiną, kai šokis tampa ramybės perpildytu jausmu, kai rūbai tau primena būsimą mūsų Karaliaus puotą... Kas gali būti nuostabiau? O ką jau kalbėti apie naujai atrastą antrosios pusės kilmingumą, karališkų rūbų teikiamą žavesį, mylimo žmogaus komplimentus, kurie vis dar sklando ore, ir dar daug smulkmenų, kurios priminė ateinančių laikų širdies ilgesį. Šventė buvo tikrai įspūdinga.
Egidijus ir Aksana: Ši puota padėjo man naujai pažvelgti į žmoną – ji vėl man tapo princese. Labai gražūs buvo ir kiti šventės dalyviai: karalius, karalienė, kiti puotos svečiai. Puiki ir jaudinanti puota. Likau pakerėtas, norėjosi, kad šventė nesibaigtų. Esu dėkingas organizatoriamas ir, žinoma, Dievui.
– Labai patiko mintis surengti vakaronę sutuoktiniams pagal pasaką „Pelenė“. Šventės dalyviai buvo virtę tikrais princais ir princesėmis, atmosfera buvo iškilminga ir kartu paslaptinga. Įspūdingi buvo ir viduramžių šokiai, kurių čia pat mokėmės. Bet didžiausią įspūdį paliko priminimas, kad mes, Dievo vaikai, taip pat esame pakviesti į dangišką Karaliaus puotą, esame aprengti dieviškais teisumo rūbais, – tad savo širdyse nusilenkime ir pagarbinkime Karalių.
Rimas ir Vita: Buvo tikrai graži puota. Patiko viskas, ypač dalyvių išradingumas pasipuošti šventei. Vakaras buvo nuostabus ir pranoko lūkesčius. Kompanija – nepakartojama! Super!
– Džiaugiausi, kad bažnyčios renginių komanda pasiūlė Valentino dieną švęsti pasakos „Pelenė“ motyvais. Tokie vakarai įkvepia ir praturtina. Džiaugiausi šilta, iškilminga atmosfera, karališka apranga įpareigojo elgtis dvariškai ir itin mandagiai. Džiugu, kad mano vyras mielai sutiko drauge su manimi eiti nuomotis drabužių – tad dar prieš šventę nuostabiai ir linksmai leidome laiką. Dėkoju Dievui, kad vyras mielai dalyvauja neformaliuose bažnyčios renginiuose, nors sekmadieniais bažnyčios kol kas dar nelanko. Linkiu visokeriopos išminties ir kūrybingų minčių renginukų komandai.
Giedrius ir Ingrida: Puikus teminis vakaras sutuoktiniams! Stebino porų išradingumas, siekiant įgyvendinti pasiūlytą idėją – kad apranga būtų tinkama Karaliaus rūmų puotai, pakili nuotaika, pagarba vienas kitam ir kartu esantiems tikėjimo namiškiams. Karaliaus rūmuose laikomasi kitokių etiketo ir elgesio taisyklių, tad buvo smagu matyti vyrus, elegantiškai asistavusius savo žmonoms; moterys taip pat elgėsi kaip tikros rūmų damos. Ypač nustebino, kad rūmų šokiai nepaliko abejingos nė vienos poros – pakili muzika ir nesudėtingi šokių žingsneliai sužavėjo ir į šokio sūkurį įtraukė absoliučiai visas poras.
Svajūnas ir Loreta: Labai patiko nuoširdūs liudijimai, taip pat linksma ir įdomu buvo dalyvauti žaidimuose. Sužavėjo dainavusiųjų balsai, buvo smagu išmokti viduramžiškų šokių.
Tomas ir Greta: Kauno bažnyčios renginių organizatoriai tikrai pradžiugino, pakviesdami sutuoktinius į Pelenės pasaką. Smagiai žaidėme linksmus žaidimus, mokėmės senovinių šokių, kalbėjomės apie pasakiškai nuostabią meilę, kuria mus pamilo Kūrėjas.
Gediminas ir Rasa: Ši šventė buvo visiškai kitokia nei ankstesnės. Tie karališki drabužiai labai padėjo sukurti iškilmingą atmosferą. Vakaras buvo labai romantiškas.
– Nuostabiai ir itin romantiškai praleidome laiką tiek su vyru, tiek su bažnyčiokais. Gera buvo matyti savo vyrą ir aplinkinius kitokius nei visada – pasipuošusius nuostabiais rūbais, geros nuotaikos, šokančius, noriai dalyvaujančius įvairiuose žaidimuose. Puota buvo nuostabi. O „karalienės“ priminimas: „Šlovinkite mūsų Dievą visi Jo tarnai ir tie, kurie bijote Jo: maži ir dideli!“ Ir išgirdau gausios minios balsą, lyg daugybės vandenų šniokštimą ar galingų griaustinių dundėjimą, sakantį: „Aleliuja! Užviešpatavo Viešpats Dievas, Visagalis. Džiūgaukime ir linksminkimės, ir duokime Jam šlovę! Nes atėjo Avinėlio vestuvės ir Jo nuotaka pasiruošė“. Jai buvo duota apsirengti spindinčia, tyra drobe, o ta drobė – tai šventųjų teisūs darbai. Ir angelas sako man: „Rašyk: ‘Palaiminti, kurie pakviesti į Avinėlio vestuvių pokylį’ “. Jis pridūrė: „Šie žodžiai yra tikri Dievo žodžiai!“ (Apr 19, 5–9) – įkvėpė ir toliau pagarbiai ir nuolankiai ieškoti Dievo veido. Ačiū visiems už gražų vakarą kartu.
